Nicolas Bornas (1937–1979) – vokiečių poetas, prozininkas, vadinamojo naujojo subjektyvizmo arba naujojo realizmo krypties atstovas. Šios srovės poetų kūryboje atgarsį rado Walterio Höllererio 1965 m. paskelbtos „Ilgojo eilėraščio tezės“. Ilgas eilėraštis, atvira forma buvo atsvara hermetinei poezijai; čia galima buvo pateikti ne tik refleksijas, bet ir išsamų aprašymą, „realistišką“ aplinkos vaizdavimą. N. Bornas radikaliai reikalavo: „Šalin senąją poetiką... šalin simbolį, metaforą“. Šiuos poetus vienijo savojo „aš“ demonstravimas, panaši kilmė ir socialinis statusas, visuomeninės pažiūros, savo kartos istorijos analizė, rezignacija. 1965 m. N. Bornas išleido pirmąjį savo romaną „Antroji diena“ („Der Zweite Tag“), o 1967 m. – pirmąjį eilėraščių rinkinį „Turgaus padėtis“ („Marktlage“). Ajovos universitete dalyvavo Tarptautiniame rašytojų workshop'e, grįžęs išleido naują poezijos rinkinį „Ten kur mano galva“ („Wo mir der Kopf steht“), kuriame jaučiama ryški Amerikos pop- ir bytnikų poezijos įtaka. 1972 m. išėjo pats žymiausias eilėraščių rinkinys „Atradėjo akis“ („Das Auge des Entdeckers“), kuriame N. Bornas idiotiškos sistemos realybei priešpastato džiugesio akimirkas.