Rimas Užgiris. Benedikto Januševičiaus nuotrauka Rimas Užgiris – anglų kalba rašantis lietuvių kilmės poetas – viešėjo Poetinio Druskininkų rudens 2012 festivalyje. Jo eilėraščius vertė Edgaras Platelis.
Poetinio Druskininkų rudens 2012 almanacho pristatymas Vilniuje, „Mint Vinetu“ knygyne spalio 3 d. R. Užgiris skaito eilėraštį „Kas iš to kyla“:
Kas iš to kyla
Malerio pirmoji simfonija –
kai šlapdriba
tirpsta
į godžią dirvą –
ataidi gegutė
kurią išgirdom kalvose
tarp Kolobriero ir jūros.
Ir štai būgnai
dunda žemė – drambliai
žino, kas artėja.
Kompozitorius laukia.
Mes laukiam.
Už posūkio sustojom
pakilę virš žvilgesio –
imk šį mârron glacée
ir valgyk. Valgyk lėtai
žvelgdamas jūron.
Smuikai būna per saldūs
kaip pigus ledinukas
bet tik ne tai –
nei tai
tas sniegas –
ta jūra –
Poezijos popietė Druskininkuose, „Dainavos“ centro Aušrinės salėje spalio 6 d. Rimas Užgiris (JAV) skaito eilėraštį „Skrydis AA 956“:
Skrydis AA 956
Prarajoj
kurią atvėrė
šis skrydis
naktys tarp mūsų
tai jūros
sudužti
kur supuos
tarp vienatvės
gėlių
jų žiedlapius
mezgu
iš sapnų.
juos nudreskia
tikrovė
aušra
skrydžio
tikslumas
atstumas
mus jau atskiria
nors alkis
nenumarinamas.
Svečių ir laureatų vakaras Vilniuje, Piano.lt koncertų salėje spalio 7 d. R. Užgiris (JAV) skaito eilėraštį „Švarkelis“:
Švarkelis
Odinis kabo švarkelis
tarp šukuotos vilnos
ir blizgaus nailono.
Išblukus pilkrudė oda
numarginta atminties
dėmėm ir rėžiais.
Dangaus mėlynumas Atėnuos.
Balti pastatai. Tolumoje
tviskanti jūra. Siauros
turgaus gatvės. Plinkantis
prekeivis sako, kad švarkas vokiškas,
ir ugnimi įrodo jo vertę.
Ir visgi oda bijo vandens.
Netvarus švarkelis. Kietas ir
jautrus. Moters svajonių vyras.
Jį nupirko mano eksžmona.
Išlinki, plieskiančio šarmo
lietuvė gydytoja.
Prabėgus mėnesiams, kai jos palikta tuštuma
įleido šaknis, Kvinsą vėl
uždengė lietus. Mano karjera paskendo.
Tiesmukas bendradarbis rusas,
mano rūkymo bendras, kolega filosofas
paklausė, kaip laikosi švarkelis.
Viskas tvarkoj, atsakiau. Tik
cigarečių pelenai
ir tas lietus.
Poezijos skaitymai Vilniuje, Užupio kavinėje spalio 8 d. R. Užgiris (JAV) skaito eilėraštį „Trečiadienio naktis centre“:
Trečiadienio naktis centre
Tango poezija metro stotelė džiazas
aktoriai juokias repetuoja eilutes
flirtas perone traukinio laukiant
žmogėnas kramto trupantį mėsainį
benamis šalia elitinio berniuko
mergina nestygsta paliesti šypsosi
prašinėja pinigų gyvenimas is eilėraščių
kurie nesirimuoja daina galvoj
lyg Stravinskis, Šėnbergas, Dieve,
tik ne Šėnbergas! kuo nusikalto, kad pabaigoj
teliko nešvarūs popiergaliai jo rankoj nuplyšę marškiniai
plaukai kelnės dėmėtos? kas padaryta?
Kaip tas vaikinas gavo merginą?
Negaliu klausti neklausiu ne negaliu klausti
štai F traukinys mus išveža toli
metro ritmu du-dun, du-dun du-dun
glėby prisiplojus Eleni
graikiškai keiksnoja, supainiojus žingsnius
per Fueran Tres Años, mūsų tango svajonę
Danielis groja saksu, fleita ir pianinu
lieja teisingą melodiją žemyn gatve
kviečia mane scenon paskaityti neplanuoto eilėraščio
taikantis prie dainos, kurios negrojau — tai mane pribaigs!
Jė, bet tekstą pribaigiu, tikras bibopas, jė!
Kur aš? O, meili graikė banguoja
per aikštelę it Marko kaire koja
palietas vanduo, o jo rankos šokdina
keistus nuostabius gitaros akordus
o Brajano durzgiantis ritmas virpdo jaunas
nešokančias moteris, dum, de ta dum beng
tėkmė pasišiaušia, virsdama per sceną
kaitrinių lempučių šviesoj (atsargiai!)
iki prarajos, kur suraibuliuoja
šiek tiek blyksteli prieš garmėdama ar tiesiog išslysta
man iš rankų, sako labanaktis labos
nakties ir mūsų vandenys lieka telkšoti, gertis į medį.
Tekstai iš „Poetinio Druskininkų rudens 2012“ almanacho
Vaizdo įrašai – žiemos žodžių
2012 10 13