„Hario Poterio“ fenomenas yra nepakartojamas. [...] Keistybės – stebuklai, pramanai – žmones traukė visais laikais“, – pastebi niujorkietė Catherine Tice, viena iš laikraščio „The New York Review of Books“ redaktorių. Ji atkeipia dėmesį, kad šiuo metu rašytojai itin pamėgo kurti stebuklines istorijas, o knygų leidėjai išleidžia nemažai mokslinės fantastikos knygų. Su Catherine Tice kalbasi Monika Kutkaitytė.
Savo paskaitoje, kurią skaitėte Lietuvių literatūros ir tautosako institute, pastebėjote, kad retas amerikietis pasakytų, kur yra Lietuva. Ką galvojate apie tai?
Lietuvių ir amerikiečių rašytojai ir kūrėjai apskritai turi sukurti stipresnius ryšius, artimiau pažinti vieni kitus. Noriu pasakyti, kad tiek mano tautiečiai, tiek rašytojai ar kritikai turi atrasti lietuvių autorius, kad suprastų lietuviškosios kūrybos ištakas, šalies istoriją. Manau, abiejų šalių žmonėms reikėtų geriau pažinti vieniems kitus.
Tačiau šiandien, rodos, esame nežinomi. Kaip tai galėtų pasikeisti?
Esu pastebėjusi, kad lietuviams JAV kultūra yra padariusi įtaką, tačiau ir mums [amerikiečiams – lrt.lt] reikėtų pajusti Lietuvos kultūros įtaką. Manau, pirmąkart Vilniuje surengtas Vasaros literatūros seminaras yra ta sėkla, iš kurios išsirutulios tolesnis bendradarbiavimo procesas. Tikiuosi, tai išaugs į gražų medį, ir situacija gali apvirsti aukštyn kojom.
Dirbate „The New York Review of Books“. Kaip pati pabrėžiate, „laikraštyje pateikiamos ne knygų apžvalgos, bet intelektualinės idėjos, inspiruotos knygų“. O ar mėgsta amerikiečiai skaityti?
Tikrai nemažai amerikiečių mėgsta skaityti knygas. Dažnai skaitymas nėra toks populiarus, koks iš tiesų galėtų būti, bet pastebima, kad auga amerikiečių, skaitančių knygas internete, skaičius. Ta galimybė skaityti tiek elektronines, tiek spausdintas knygas leidžia matyti, kad vis daugiau žmonių pasiekia įvairios knygos. Ir tai nėra brangu. O tai reiškia, kad vis platesniam žmonių ratui skaitymas tampa įprasta veikla.
Manau, kad raštingumas, vaikų lavinimas nėra, bet galėtų būti JAV ta sritis, į kurią būtų galima investuoti daugiau. Turėtume dar labiau skatinti skaitymą ir propaguoti idėją, kad skaitymas nėra darbas, jis – dvasios peno šaltinis.
Ką pastebite, ar literatūrai reikia šiandien kovoti dėl vietos po saule? T. y. ar literatūra konkuruoja su kitomis laisvalaikio praleidimo formomis – kinu, televizija, internetu? Ir kaip toje kovoje ji atrodo?
Manau, taip, [kovoja]. Žmones traukia populiarūs, visuotinai paplitę pasilinksminimo būdai. Ir ne tik Holivudo filmai, internetas ar televizija. Žmonės susigalvoja savo pramogų, pavyzdžiui, filmuoja ir galų gale viską galima pamatyti „YouTube“. Kartais mūsų aptariamos sritys konkuruoja su literatūra, tačiau literatūra turi ypatybę – ji praturtina tas priemones, ir žmonės maloniai nustemba atradę literatūrą.
Užsiminėte, kad knygų skaitymo rodiklius JAV nemažai lemia elektroninės knygos. Ar amerikiečiai jaučia nostaligiją spausdintoms knygoms, ypač spausdintai grožinei literatūrai? Ar jau tapo labai įprasta skaityti tik kompiuteryje?
JAV universitetuose parengtos mokslinės monografijos seniau būdavo atspausdinamos, ir ilgainiui pastebėta, kad jų poreikis sumažėjo. Tuomet suvokta, kad jos būtų kur kas skaitomesnės ir efektyvesnės, jeigu būtų leidžiamos elektroniniu pavidalu. Manau, kad elektroninės knygos yra akademinės literatūros ateitis – jos tokiu būdu yra prieinamos didesniam skaitytojų ratui.
Tačiau amerikiečiams lygiai taip pat kaip lietuviams spausdinta [grožinės literatūros, poezijos – lrt.lt] knyga sukelia šūsnį emocijų ir spausdintos knygos skaitymo patirtis visai kitokia nei elektroninės jos versijos. Žmonėms patinka knygų kvapas, žmonėms įdomu, iš ko knygos yra pagamintos. Šiandien esame pertekę knygų, todėl auga gražiai išspausdintų rankraščių poreikis. Ir tai tampa knygos išskirtiniu bruožu. [...]
Nemanau, kad rankraščių vieną dieną nebeliks, manau, kad žmonėms visuomet bus malonu skaityti atspausdintą knygą. Taip pat manau, kad skaityti atspausdintą knygą vis dar patogiau nei elektroninę. Ir tai visuomet turės įtakos jos populiarumui. Žinoma, elektroninės knygos sparčiai ženkia į priekį ir jų gerbėjų ratas sparčiai auga. Manau, turėtume sudaryti žmonėms sąlygas skaityti kokybišką literatūrą – nesvarbu, kokia forma, svarbu, kad žmonės skaitytų.
Kaip manote, ar literatūra šiandien užima svarbią vietą ir turi įtakos viešajam gyvenimui, švietimo sričiai ir kt.?
JAV šiuo metu turi labai intelektualų prezidentą. Jis yra ne tik konstitucinės teisės žinovas, bet taip pat nuolat skaito knygas. Manau, jis geras pavyzdys amerikiečiams ir jis galėtų jiems padaryti teigiamą įtaką. Labai svarbu, kad skaitymas būtų vertybė, tikiuosi, JAV ji iškils kaip vertybė. Tai galėtų įkvėpti ir dabartinis JAV prezidentas, kuriuo žavisi amerikiečiai.
Nuostabus dalykas, kai vaikai atranda literatūrą kiek įmanoma anksčiau ir kai ji tampa neatsiejama jų dalimi. Mano sūnus yra atradęs vieną autorių – klausosi jo įrašų, skaito jo kūrinius. Jis prisimena nemažą jo tekstų kiekį ir man gali ištisai cituoti juokingas ištraukas. Jis man primena mane: man buvo tas pats, kai skaičiau, pavyzdžiui, Ch. Dickensą. Taip pat svarbią vietą užima mokytojai, kurie orientuoja mokinius. Juk skaitymas tai ir malonumas, ir apsišvietimas [angl. „enlightenment“ – lrt.lt].
Ar ekonominis sunkmetis nenustumia kultūros į paraštes? Ar nėra taip, kad kultūra yra nuošalėje, nes svarbiausias dalykas – gelbėti ekonomiką?
Manau, būtina [surasti laiko] kultūriniam gyvenimui. Skaitymas, tiesą pasakius, vienas pigesnių laisvalaikio praleidimo būdų. Kai griūva pasaulio ekonomika, [...] kai taip sparčiai auga nedarbas, [...] skaitymą, galime matyti, kaip išsigelbėjimą [angl. „refuge“ – lrt.lt]. Tai būdas gauti informaciją ir atsipalaiduoti, prasiblaškyti. Šiuo metu pastebime, kaip spausdinama nemažai mokslinės fantastikos knygų.
O „Haris Poteris“ ar ilgai dar karaliaus perkamiausių knygų sąrašų viršūnėse? Koks skaitančiųjų skonis šiuo metu vyrauja JAV?
Leidėjai turbūt geriausiai galėtų nusakyti, koks tas vyraujantis skonis, nes jie geriausiai žino, kokias knygas leidžia ir kas ką perka. Tačiau ir tai nebūtų visiškai tiesa, nes leidėjas siūlo skaitytojams tai, ką jis mano, kad žmonės pirktų.
Haris Poteris“ turi tokį milžinišką pasisekimą visame pasaulyje, nes buvo parašytas motinos, turinčios vaikų. Tai toks fenomenas leidyboje, kuris leidžia kalbėti apie labai plataus žmonių rato skaitymo skonį. Ta H. Poterio istorija suvilioja tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
Labai įdomu, o kartu ir keista, kad šiuo metu labai daug žmonių mėgina kurti stebuklines istorijas ir jų serijas. Tačiau H. Poterio fenomenas yra nepakartojamas. Yra tokia viena knyga Jane Austen „Pride and Prejudice and Zombies“. Daugeliui žmonių ši knyga patinka ir ji jiems yra įdomi. Ji patinka, pavyzdžiui, paaugliams berniukams.
Kodėl zombiai pasirodo filmuose, žaidimuose, perrašytoje klasikinėje literatūroje? Tai tokia gudrybė. O gudrybės visuomet suras sau vietą ir gali lemti sėkmę. Galbūt tai truks neilgai. Tačiau yra pakankamai žmonių, kuriems to reikia ir tai kuriama. Aišku, kai kurie žmonės domisi tokiais dalykais tik iš smalsumo.
Kaip tai būtų galima paaiškinti? Aš negaliu to paaiškinti. Tačiau keistybės – stebuklai, pramanai – žmones traukė visais laikais. Kaip ir klasika. Arba neatrasti dalykai. Manau, labai norėtųsi atskirti tai, kas yra įprasta, kasdieniška ir kas yra populiaru, tačiau svarbiausias dalykas tas, kad žmogui reikia abiejų dalykų.
Leidėjai taip pat spausdina tai, kas jiems patiems atrodo įdomu. Manau, tai artimiausias tiesai leidybos kelias. [...] Svarbu tikėti, kad tas tekstas yra vertas skaitytojo.
Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria JAV leidėjai? Kaip sunkmetis veikia JAV leidybos rinką?
[Pavyzdžiui], kino industrija labai susirūpinusi dėl autorinių teisių pažeidimo masto. Šiandien labai lengva atsisiųsti filmus internetu ir tai labai palanku „piratavimui“. Manau, knygų leidėjai taip pat dėl to nemažai nerimauja. [...] JAV knygų leidyba neduoda didelio pelno. Šiuo metu mažų ir didelių leidyklų finansiniai modeliai keičiasi. [...] Ir šiuo metu vyrauja rizikos baimė. Tai, ko žmonės nežino, dažniausiai ir bijo. Leidėjams dabar sunku išgyventi. [...] Tačiau nepaisant to, daugumos leidėjų veikla paremta alruizmu, ne populizmu.
lrt.lt
2009-07-25