Accessibility Tools

PENKI LANGAI Į SODĄPENKI LANGAI Į SODĄ       PENKI LANGAI Į SODĄ = חמישה חלונות אל הגן. Sudarė ir parengė Vladas Braziūnas. Knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – V.: Tarptautinių kultūros programų centras, 2009.

 

2008-aisiais „Lietuviškų knygų“, „Literature Across Frontiers“ (Jungtinė Karalystė) ir Poetinio Druskininkų rudens buvo surengtos tarptautinės poezijos vertimo dirbtuvės. Jos vyko rugsėjo 29–spalio 5 d., prieš pat Poetinį Druskininkų rudenį, ir į jį įsiliejo įvairiakalbiais eilėraščių ir jų vertimų skaitymais. Be Eugenijaus Ališankos, Vlado Braziūno, Vytauto Dekšnio ir Sonatos Paliulytės, Druskininkuose dirbo Gökçenuras Ç. (Turkija), Jasuhiro Jocumoto (Japonija / Vokietija), Claudius Komartinas (Rumunija), Valteris Hugo Mãe (Portugalija) ir Tal Nitzan (Izraelis).

 

Eilėraščiai versti naudojantis jau esamais vertimais į anglų ir prancūzų kalbas, čia pat aiškinantis ir konsultuojantis su autoriais. „Šiaip jau į vertimus iš tarpinės kalbos dažnai esame linkę žiūrėti įtariai, kaip į vertimus „iš bėdos“. Tačiau tokie vertimai gali būti vieninteliai veiksmingi tada, kai stokojame tiesioginių literatūros vertimų – ypač iš tokių mažų kalbų kaip, pavyzdžiui, lietuvių. Tad ir organizacija „Literature Across Frontiers“ skatina abipusius vertimus tų kalbų literatūrų, kurios tiesioginių ryšių nedaug teturi.

 

„Literature Across Frontiers“ kasmet surengia apie šešis seminarus, juose susitinka poetai, kartais ir prozininkai. Rašytojai verčia vienas kito kūrinius, aptardami kiekvieno jų kultūrinį ir lingvistinį pagrindą, specifines sąsajas ir atspalvius. Šitaip seminarai ne tik pasiekia stulbinamų kiekybinių rezultatų, bet ir sukuria lauką, kur aptariami platesni literatūrinio vertimo klausimai, o tarp rašytojų mezgasi nauji ryšiai, tuo bendru savaitės buvimu nesibaigiantys“, –­ šitaip apie vertimų dirbtuvių prasmę kalba Druskininkų dirbtuvėms vadovavusi „Literature Across Frontiers“ direktorė Alexandra Büchler.

 

Vien Druskininkų dirbtuvėse buvo išversta 190 eilėraščių. Tiesa, šioms dirbtuvėms poetų rengtasi iš anksto, tad dalis vertimų Druskininkuose tik tikrinti, tikslinti, šlifuoti. Vertimų radosi ir dirbtuvėms pasibaigus: poetų pažintys, iš pradžių lyg ir atsitiktinės, dažnukart virto jau nuolatiniu dėmesiu vienas kito kūrybai.

 

Parengta ar jau ir pasirodė publikacijų įvairių šalių periodikoje (mūsų „Metuose“ taip pat), o rimčiausias kūrybinės draugystės ženklas – lietuvių ir hebrajų kalbomis išleista knyga „Penki langai į sodą = חמישה חלונות אל הגן“. Čia spausdinama minėtų lietuvių poetų ir Tal Nitzan eilėraščių ir jų vertimų: lietuviai vertė žydų poetę, ši – lietuvius. Išskirtinai elegantiška (dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė), pirmoji tokia dvikalbė eilėraščių ir abipusių vertimų knyga vasario 18 d. pristatyta Jeruzalės knygų mugėje. Su mugės lankytojais bendravo Eugenijus Ališanka, Vladas Braziūnas, Tal Nitzan ir Sonata Paliulytė.

 

Apie visą Jeruzalės knygų mugę, itin vykusį lietuvių dalyvavimą joje, literatūros, filosofijos, istorijos diskusijas, o ir daug platesnę Lietuvos, išskirtinės mugės viešnios, kultūros bei menų (fotografijos, kino, džiazo, šiuolaikinio šokio ir kt.) programą Izraelyje, prasidėjusią gerokai prieš mugę ir nusitęsusią po jos, tikiuosi, vis dėlto dar kas nors tinkamai papasakos. Nepaisant nesuvokiamo fakto, jog nė vieno Lietuvos žurnalisto, regis, tenai nebuvo.

 

Literatūra ir menas

2009-03-06