Vytas Dekšnys 2009-aisiais Anykščių bažnyčioje. Benedikto Januševičiaus nuotrauka Įrašas iš kompaktinės plokštelės „Nevykėlių balsai I“, kurią sumanė ir išleido kompanija „nevykeliai.lt“ (prozininkas A.Jakučiūnas, poetai M.Burokas, V.Dekšnys, M.Gimžauskas, taip pat – R.Audiejaitis-Tanaka). Įrašė Virgis Gasiliūnas.
Vytas Dekšnys skaito „Poemą apie Pakistano branduolinį ginklą“:
Poema apie Pakistano branduolinį ginklą
Priekalnėse Hindukušo
Laistomi ledynų dušo
Auga kilimai žolės,
Ir kiekvienas, kas prisės
Pievoj paskaityt Korano,
Tai tikriausiai nenumano,
Kad žalieji kilimai
Kobrų ir vabzdžių namai,
Slepia paslaptį karinę.
Rūsčias galvas panarinę,
Spindinčiais baltais chalatais
Pakistano biurokratai
Saugo užraktus septynis,
Ir kabliukas misinginis
Ten yra dėl viso pikto,
Jei aniems kas nors nutiktų.
Kas gi slypi po žeme
Geležiniame name
Už septyneto spynų
Ir kabliuko? Neramu?
Tai tuojau jums pasakysim
Paslapties tos nelaikysim.
Ten galybė Pakistano
Mylimos šalelės mano
Branduolinis ten mygtukas
Karo trečiojo degtukas.
Jei prisimenat mergaitę,
Kur kadais degtukais žaidė,
Bus jums aiškus priminimas,
Kuo gi baigtųs toks žaidimas.
Jei visi lemtingi raktai
Bepročiui kokiam patektų
Į rankas, kurios iš pykčio
Dreba – šimtas Dievo rykščių
Vargšę Aziją ištiktų,
Randus kruvinus paliktų.
Baltos liepsnos nulaižytų
Vieną ankstų giedrą rytą
Žemę didžiojo Mogolo
Ir sugrotų piktą solo
Kaulais ir akmenimis
Įsismaginus mirtis –
Paminėsit Nostradamą!
Hare Krišna, hare Rama –
Tartų indas išsigandęs
Ir, suprasti nepabandęs
Antpuolio šio priežasčių
Ir savos tautos kančių,
Smogtų atgalinį smūgį,
Chroniško konflikto drugį
Keistų mirtina tyla
Ir poliarinė migla.
Bet nuo tų spynų raktus
Turi vienas tik žmogus.
Jo stilinga uniforma,
Sieloje – rūstybės štormas,
Liūdnas lyg rumunų grafas
Tai – Pervezas Mušarafas.
Įsikūnijus kantrybė –
Jei kam rūpestėlis gnybia
Širdį, tai nusiraminkit,
Šią poemą prisiminkit –
Taps jums aišku ir ramu
Dėl šeimos ir dėl namų,
Nes Pervezo stiprūs nervai,
Dideli šalies rezervai.
Jo ištreniruotą kūną
Žino indas ir puštunas.
Pulkininkai storaodžiai
Klauso jo kiekvieno žodžio.
Klusnūs jo visi kariai,
Net pavydi niekdariai –
Beprotis Navazas ir
Korumpuota Benazir.
Ir nėra šalies mašinoj
Veltui dirbančių turbinų,
Viskas turi savo vietą
Viskas vietoje padėta.
Inžinierius sumanus
Stato šios tautos namus.
Vakarais tiktai, namie
Sako liūdesiui sudie,
Eina miego tyliai jis
Plyti virš šalies naktis
Ir tik retkarčiais jis verkia,
Tyliai bluosto nesumerkia.
Nesuprantami visai
Pasigirsta jam balsai
Ir vilioja vis Pervezą
Lidijos karalius Krezas
Įstatymdavys Solonas,
Alkibiadas nevidonas,
Makedonas Aleksandras
Ir niūrus kalifas gandras
Tyliai drumsčiasi vanduo,
Plyti sąmonėj ruduo.
Bet visas kitas naktis
Ilsisi mūs karvedys –
Jei nebūtų jis darbingas,
Pakistanas sveikas dingęs.
Vėl ryte jisai žvalus
Kloja popieriais stalus,
Nesustoja reikalai –
Viskas šalyje gerai.
Žiemos žodžiai
2011-06-08