|
<< Atgal
KAS GARSINA BAŽNYTKAIMĮ PRIE ŽALIOSIOS UPĖS
Pačiame Kelmės rajono pakraštyje, prie
Raseinių rajono ribos, prigludęs Žalpių bažnytkaimis, kurio pavadinimas kildinamas
nuo prošal pratekančio dešiniojo Šešuvies intako Žalpės (žaliosios
upės). Literatūros mylėtojai šį vietovardį gal labiau įsidėmėjo iš rašytojo
J. Apučio apysakos Tiltas per Žalpę, iš jo romano Smėlynuose negalima
sustoti, kurio svarbiausias veikėjas agronomas iš Žalpių (rašytojas kilęs iš
netolimo Balčių kaimo). Bet ir patys Žalpiai turi garsių Lietuvos kultūrai ir
literatūrai vardų. Žalpiuose gimė ir čia pasistatytoje įdomios architektūros
koplyčioje palaidotas žinomas muzikos instrumentų meistras, sklandytuvų konstruktorius
Jonas Garalevičius (18711943). Jis prieš Pirmąjį pasaulinį karą savo dirbtuvėje
Kaune pagamino arba restauravo 100 Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos
bažnyčių vargonų, kartu su Jurgiu Astrausku pagamino apie 2000 styginių instrumentų
(citrų ir suvalkiečių dvylikastygių kanklių), drauge su A. Kulvinskiu 1911-aisiais
sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje sklandytuvus, parašė tris skambinimo citra
ir kanklėmis vadovėlius, laikrodininkystės vadovėlį ir kt. Iš Žalpių kilęs
knygnešys, literatas, Steigiamojo Seimo narys Kazimieras Ralys (18851958), savo
grožinius, publicistinius kūrinius pasirašinėjęs Vargovaikio slapyvardžiu, išleido
keturias knygeles, iš jų lietuvių literatūros istorijoje minimą apysaką
Vienturtis, pjesę Kova su girtuoklybe, dirbo redakcijoje Lietuvos
ūkininkas, aktyviai bendradarbiavo kitoje tarpukario spaudoje. Savo publicistinėje
knygelėje Darbo savanoriai (1930) K. Ralys paskelbė Darbo savanorių draugijos
įstatus, pagal kuriuos kiekvienas draugijos narys per metus Lietuvos labui turėtų
nemokamai išdirbti bent po 8 valandas...
Vos kilometras teskiria Žalpius nuo Antkapinio
kaimo, kuriame gimė pirmasis Homero vertėjas į lietuvių kalbą gydytojas Jeronimas
Ralys (18761921). Jis išvertė visą Odisėją ir penkiolika (iš dvidešimt
keturių) Iliados giesmių. Švietimo ministerija Odisėją išleido 1921 m.,
dar tebesant gyvam vertėjui. Kai, dėdami į duobę, paskutinį kartą atvožėme
karstą pasižiūrėti, nabašnikas rodėsi toks mažutis, kaip vaikas, ir man netilpo
makaulėje, kaip tokiame mažame kūne tilpo tokia didelė siela, rašė J.
Tumas-Vaižgantas, Jonavoje atidengiant paminklą J. Raliui.
2006-aisiais Žalpiai deramai pagerbė garsius
kraštiečius. Žalpių kaimo bendruomenė, padedama Pakražančio seniūnijos, Kelmės
krašto muziejaus, rajono savivaldybės, surengė įspūdingą šventę Vyrą
pagarbinki, mūza!, kurią vedė radijo ir televizijos diktorius, Žalpių žentu
pavadintas J. Šalkauskas. Jo žmonos mama ir seneliai kilę iš Antkapinio, o uošvienės
sesuo Romualda Verygaitė žinoma dailininkė, iliustravusi apie 100 knygų. Ji
gimtinei padovanojo V. Račicko Visai netyčia, V. Skripkos Giedras mano
rūpestėlis, K. Kubilinsko Mano skaičiai, Eilėraščiai apie motiną ir
kitų knygų iliustracijų reprodukcijų. Jos papuošė K. Ralio-Vargovaikio statytoje
mokykloje atidarytą Žalpių krašto muziejų, kurio ekspozicija pasakoja ir apie
minėtus tris šių apylinkių šviesuolius. Be gausių stendų, muziejuje yra Jeronimo
Ralio dukterėčios iš Tytuvėnų E. Pelenienės išsaugotos dvi vertėjo kėdės,
šimtmečio senumo J. Garalevičiaus skrynutė, kurią jis padovanojo į JAV emigravusiai
seseriai Karolinai, Steigiamojo Seimo nario K. Ralio darbo telefonas ir kiti eksponatai.
Nei Antkapinyje, nei Žalpiuose buvusios Ralių
gimtosios trobos mūsų dienų nesulaukė. Bet Žalpiuose stovi 1989 m. atidengtas
paminklinis akmuo pirmajam Homero vertėjui, o K. Ralio-Vargovaikio sodybvietėje, netoli
išlikusio molinio tvarto, 2005-aisiais vaikai irgi pastatė atminimo akmenį. Į Žalpius
užsukantys literatūros, meno mylėtojai susidomėję apžiūri praėjusią vasarą
kapinėse gražiai suremontuotą koplyčią, kurioje ilsisi J. Garalevičiaus ir jo mamos
palaikai, aplanko medinę bažnytėlę, kuriai J. Garalevičius yra padovanojęs vargonus
ir altorių.
B. KLIMAŠAUSKAS
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|