Allenas Ginsbergas. Nuotrauka iš puslapio http://www.fubap.org/apira/ Allenas Ginsbergas (1926–1997) – vienas garsiausių JAV poetų, bitnikas, aktyvus politikas, žmogaus teisių gynėjas, budistas ir vizionierius. Labiausiai išgarsėjo 1956 metais parašyta poema „Staugsmas“ („Howl“).
Mano liūdnasis aš
Frenkui O‘Harai
Kartais, kai mano akys parausta,
užlipu ant RCA dangoraižio stogo
ir žvelgiu į savo pasaulį, Manhataną –
namus, gatves, mano žygdarbių liudytojas,
mansardas, lovas, butus be karšto vandens
– ten, Penktojoje aveniu, apie kurią taip pat galvoju,
automobilių skruzdėlytės, geltoni taksi, vilnos
kuokštelio dydžio praeiviai –
tiltų panorama, saulėtekis virš Bruklino mechanikos,
saulė leidžiasi virš Naujojo Džersio, kuriame gimiau,
ir Patersono, kuriame žaidžiau su skruzdėlėmis, –
mano senos meilės 15-ojoje gatvėje,
mano didžiosios meilės Žemutiniame Rytų Istsaide,
mano kažkada nepakartojami meilės nuotykiai Bronkse, tolumoje –
takeliai kerta nematomas gatves,
mano gyvenimas jau sudėliotas, mano dingimai,
mano ekstazės Harleme –
– saulė apšviečia viską, kas man priklauso
aprėpiamo žvilgsniu iki pat horizonto,
iki mano paskutinės amžinybės –
materija esti vanduo.
Liūdnas,
aš įlipu į liftą ir važiuoju
žemyn, susimąstęs
vaikštau šaligatviais, spoksodamas į visus žmones
atspindinčius stiklus, veidus,
ieškodamas galinčių mylėti,
ir sustoju suglumęs
priešais vitriną su automobiliais,
stoviu nugrimzdęs į save,
o už manęs Penktąja aveniu slenka automobiliai,
tykodami akimirkos, kai...
Laikas namo ruošti vakarienę ir klausyti
romantiškų karo žinių per radiją
...visas judėjimas sustos.
Ir aš einu supamas begalinio būties liūdesio,
tarp pastatų srovena švelnumas,
mano pirštai čiuopia tikrovės veidą,
mano veidą, atsispindintį lango
veidrodyje, vagoja ašaros – sutemos –
netrokštu
nei saldainių, nei suknelių, nei mąstyti
po japoniškų lempų gaubtais –
Suglumintas mane supančio spektaklio,
gatve iriasi žmogus
pro ryšulius, laikraščius,
kaklaraiščius, dailius kostiumus
savo troškimo link
Vyrai, moterys plūsta šaligatviais,
tvinksi raudonos ugnelės, skuba laikrodžiai ir
eismas prie kelkraščio –
Visos šios gatvės,
tokios besikryžiuojančios, gaudžiančios, ilgos
ir aveniu
spaudžiamos aukštų pastatų arba užsitraukusios lūšnynais
pro eismo kamščius,
žviegiančius automobilius ir variklius
taip skausmingai tiesiasi
už miesto, į šias kapines,
šią ramybę
mirties patale ar į kalno viršūnę,
kartą matytą,
kurios niekada nepasiekiau ir nė nesvajoju pasiekti
ateityje,
kai visas Manhatanas, kurį mačiau, turės išnykti.
1958-ųjų spalis, Niujorkas
Popietė Sietle
Važiuoju autobusu palei krantinę į Jeslerio pusę po estakada seno raudonų plytų Vobli Holo link –
Viena Didelė Sąjunga plakatai su Didžiosios Darbo Mandalos atvaizdu blausiaakiai dulkini kortuotojai snaudžiantys už prekystalių... „tas jaunimas toliau savo nosies nemato ką mes jiems galim pasiūlyt“ –
Po to Snaideris* su savo raudona barzdele ir veriančiu Budos protu aš verkiantis pereinu Skid Roudą nusipirkt alaus už 10 centų.
Medinių laiptų labirintai ir graikiški filmai po ūkininkų turgaus padėvėtų prekių karalyste, indėnų rūkytos lašišos seni paltai ir perdžiūvę raudoni batai,
„Žaliosios papūgos“ teatras, „Gegužės dienelės“, ir žemyn uosto link laivai tyliai kartu plaukioję į Aliaską – keltas iš Bremertono salos, toli išnyrantis iš rūko mažytis lyg aš matyčiau jį sapne plaukiantį Holando vandenimis
– į mano galvą įsiveržia žuvėdra, veriantis klyksmas, sargybiniai stovintys ant surūdijusios dokų geležies, varvančios uolos po pūvančios prieplaukos gleivėtomis sienomis –
žuvėdros klyktelėjimas – toks nežmogiškas, ne šio miesto, vieniši Dievo sargybiniai, žvėrys paukščiai abejingi tarp mūsų, jų tolimi blėstantys klyksmai mūsų sielų simboliai.
Prišvartuota irklinė valtis supasi ant potvynio bangos šalia prieplaukos. Bašio varlė. Kažkas ją čia paliko, gali nuplauti.
Jūreivių suvenyrų krautuvėlės sienos apkabinėtos kriauklėmis ir kaukolėmis kaukė iš banginio ūso, Indijų jūros. Miestai pradeda pūti nuo seniausių rajonų. Maža raudona mumija iš Aidaho Frenkas H. Litlas plačiakraštė skrybėlė, aukšti skruostikauliai žvairos akys ir daina.
Miestai pūva nuo centro, atitrūksta priemiesčiai lėta puvimo apokalipsė ore išblėsta vaiduokliškas tramvajus
miestai pūva gaisrininkų kopėčios kabo ir rūdija juoduoja plytos byra dulkės nesurinktos šiukšlės kūpso pasieniais
paukščiai savo klyksmais užplūsta landynes lūšnynų gatves slenka žemyn centro link dejuoja senas kalėjimas knarkia valkatos ant šaligatvių tamsi turkiška pirtis karnizas žioji į naktį
Sietlas! – parduotuvės užverstos kailiniais ir turistine įranga, pamišę popietės verslininkai gabardino paltais kalba ant gatvių kampų palaiko esamą tvarką, praeinu pro šalį, klykauja paukščiai,
Gelbėjimo armija ant skylančių betoninių blokų maitina sriuba benamius tūkstančiai elgetų dūsauja eilėj prie viltingo pupų srėbalo.
1956-ųjų vasario 2
__________________
* Gary’s Snyderis (g. 1930) – JAV poetas bitnikas.
1958-ųjų vasario 29 d.
Praeitą naktį sapnavau T. S. Eliotą
Sveikinantį mane sapnų šalyje
Sofos kušetės rūkas vir Anglijos
Arbata jo būste, vaivorykštė Čelsyje
Užuolaidos ant langų, pro kaminą
Skverbiasi rūkas, bet namas jaukus ir šiltas
Ir neįtikėtinai mielas knerptanosis
Eliotas mylėjo mane, priglaudė,
Pasiūlė sofutę išsimiegoti,
Maloniai kalbėjosi, žiūrėjo į mane rimtai
Klausė nuomonės apie Majakovskį
Skaičiau jam Korso Krilį Keruaką
Pasiūliau Barouzą Olsoną ir Hankę*
Barzdota ponia zoosode,
Išmintinga puma Meksiko mieste
6 berniukai choristai i Zanzibaro
Giedojo įvairiomis suahili
Kalbomis ir vilnijo Ma Reini**
Ir Reičelės Lindsei ritmai.
Karalienės saloje
Mes praleidome ilgą vakarą kalbėdamiesi
Tada jis apkamšė mane gulintį
Ilgais raudonais apatiniais
po šilkine antklode ant sofos prie židinio
sakydamas ak Ginsbergai aš taip džiaugiuosi
sutikęs tokį nuostabų jaunuolį kaip jūs.
Po to aš prabudau susigėdęs.
Ar jis tikrai toks geras ir mielas? Ar a tikrai toks didis?
Kodėl staiga sapnuoju
Šią maną? Kuriai anglų kalbos katedrai
Tai padarys įspūdį? Kokią klastą
Mano būsimam tobulumui čia sumąstė pranašas?
Sapnuoju savo gerumą Eliotui
Trokšdamas būti istorišku poetu
Ir valdyti jo Vaizduotės dalį –
Pernelyg ambicinga ekscentriško berniūkščio svajonė.
Apsaugok Dieve nuo mano piktų svajonių išsipildymo.
Praeitą naktį man sapnavosi Alenas Ginsbergas.
T. S. Eliotui būtų gėda dėl manęs.
____________________________
* Gregory’s Corso (1930–2001) – JAV poetas bitnikas; Robertas Creeley’s (1926–2005) – JAV poetas, Charles’as Olsonas (1910–1970) – JAV poetas, Herbertas Huncke (1915–1996) – vienas iš bitnikų subkultūros ikonų, rašytojas, nusikaltėlis, narkomanas.
** Ma Rainey (1886–1939) – viena pirmųjų profesionalių JAV bliuzo dainininkių.
Pažinčių skelbimas
Aš atsiųsiu tau nuotrauką
Jei tu man savąją atsiųsi
R. Creeley
Poetas profesorius saulė jau vakarop
ieško pagalbininko kompaniono gynėjo draugo
jauno meilužio tuščia užjaučiančia siela
džiugios dvasios, tiesmuko gražaus
atletiško kūno ir neriboto proto, drąsaus
kario, kuriam gali patikti moterys ir mergaitės, jokių problemų,
dalytis lova meditacija butu Žemutiniame Istsaide,
padėt įkvėpti žmoniją nukariauti pasaulį pyktį ir kaltę,
įkvėpto Vitmeno Bleiko Rembo Ma Reini ir Vivaldžio,
artimo gerbiančio prieštvaninę Meno didybę, priapiškai nerūpestingo
žaismingo nekenksmingo vergo ar šeimininko, mirtinai švelnaus švaistančio laiką,
fotografo, muzikanto, dailininko, poeto, japio ar mokslininko –
Susirask mane čia Niujorke vienišą su Vieniu
vaikštantį pas psichiatrę kuri sako Skirk laiko savo gyvenime
kažkam, ką galėtum vadinti brangiuoju, mylimuoju, kuris apkabina tave, meiluti
kuris gali susijaudinti ir ramiai priglausti galvą tau prie širdies.
1987-ųjų spalio 8
Rudens lapai
66-erių dar tik mokausi kaip rūpintis savo kūnu
Atsibundu 8 ryto gerai nusiteikęs rašau į knygelę
pakylu iš lovos nuogas palikdamas prie sienos miegantį nuogą vaikiną
pasiruošiu miso grybų porų ir moliūgo pusryčius,
pasitikrinu cukrų kraujyje, rūpestingai išsivalau dantis, šepetėlis, krapštukas, siūlas, skalavimo skystis
pasitepu pėdas aliejum, užsivelku baltus marškinius, kelnes, baltas kojines užsimaunu
sėdžiu vienišas prie kriauklės
akimirką prieš susišukuodamas plaukus, džiaugdamasis, kad dar
ne lavonas
1992-ųjų spalio 13, 9.50 ryto
Tetai Rozai
Teta Roza – dabar – ar galėčiau pamatyti tave
liesą tavo veidą, triušišką šypseną, reumatizmo
skausmą – ir ilgą juodą sunkų batą
tavo kaulėtai kairei kojai
šlubčiodavai kilimu besidriekiančiu ilgu koridoriumi Niuarke
pro didžiulį juodą pianiną
stūksantį foje
kur vykdavo vakarėliai
ir aš dainuodavau ispanų lojalistų dainas
aukštu spigiu balseliu
(isteriškai) komitetas klausydavosi
kol šlubuodavai aplink kambarį
rinkdama pinigus –
teta Honė, dėdė Semas, prašalaitis su tuščia rankove
kišenėje
ir didžiule jauna plika galva
tarsi iš Abrahamo Linkolno brigadų
– tavo ilgas liūdnas veidas
seksualinės nevilties ašaros
(slopinama rauda ir kaulėti klubai
Po Osbourn Teras pagalvėmis)
– akimirka kai stovėjau ant unitazo sėdynės nuogas
o tu pudravai mano šlaunis kalaminu
nuodingosios gebenės nudegintas – mano švelnūs
ir gėdingi pirmi juodi, susiraitę plaukeliai
ką tada galvojai slapčia širdyje
žinodama, kad esu jau vyras –
naivi šeimos tylėjimo skaistuolė ant lieso savo kojų
pjedestalo vonioje – Niuarko muziejuje
teta Roza
Hitleris miręs, Hitleris Amžinybėje; Hitleris su
Tamerlanu ir Emile Bronte
Nors vis dar matau tave einančią, Osbourn Teras vaiduoklį
ilgu tamsiu koridoriumi lauko durų link
šlubčiojančią, su skaudžia šypsenėle
apsivilkusia šilkine
gėlėta suknele
sveikinančią mano tėvą, Poetą, apsilankiusį Niuarke
– matau kaip įeini į svetainę
šoki ant suluošintos kojos
ploji rankomis jo knygą
priėmė „Liveright“ leidykla
Hitleris miręs, ir „Liveright“ daugiau nebėra
„Praeities palėpė“ ir „Amžina akimirka“ išparduotos
dėdė Haris pardavė savo paskutinę šilkinę kojinę
Kler nebaigė modernaus šokio mokyklos
Senelė sėdi it susiraukšlėjęs paminklas Senučių
Prieglaudoje mirkčioja naujiems kūdikiams
paskutinįkart mačiau tave ligoninėj
blyški kaukolė švietė per pelenų spalvos odą
melsvų venų išvagota sąmonės netekusi skaistuolė
deguonies palapinėje
karas Ispanijoje jau seniai baigėsi teta Roza
1958-ųjų birželis, Paryžius
Iš anglų k. vertė Marius Burokas
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2010 Nr.5–6 (gegužė–birželis)