
Prieš įstodamas į Lietuvos rašytojų sąjungą, aktyviai darbavosi Panevėžio literatūrinio susivienijimo sekcijoje, buvo prozos skyriaus vadovas, daug rašė ir spausdinosi to meto kultūrinėje spaudoje. Pirmoji jo apsakymų knyga „Užtvanka“ pasirodė 1981 m., vėliau apysakos „Bėglys“ (1987), „Paslapties kaina“ (1995), „Mylėjus pamesti“ (1999) ir „Medinis kadagyno žirgas“ (1998). K. Arlauskas yra parašęs daug romanų: „Svaigus pasiskraidymas virš pjautuvo“ (1990), „Nusidėjėlių bokštas“ (1994), „Skydas“ (1996), „Dūris tarp slankstelių“ (1999), „Per pusvalandį pražilęs“ (2000), „Grandinė su kriolitu“ (2001), „Tapsmas“ (2002), „Povedybinių užribių apžavai ir spąstai“ (2003), „Pamoki ranka nuplukdytam“ (2005), „Skerdyklos balandžiai“ (2007), „Proto tipai“ (2008), „Nuo sugulovės iki valdovės“ (2009). K. Arlausko kūrybos tematika įvairi: istorinės apysakos, taip pat knygos, kuriose aprašomas tragiškas pokario laikotarpis kaime arba kalbama apie naujas šių laikų problemas – narkomaniją („Svaigus pasiskraidymas virš pjautuvo“), žmogaus dvasios kolizijas ir konfliktus su visuomene.
Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba
Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 10 (spalis)