Tautvydapastatytos mokamoj laiko aikštelėj
jau užblokuotais nutempimui ratais
net bibliotekų vagims
ir tiems nereikalingos
lyg fantastiškas drugys
kurį jie bandė smeigti į herbariumą
pabėgęs, ačiū Dievui,
ant aprūdijusio neišsipildymo kapoto
keturiolika valandų kaboti ore
taip ir neišmokus skraidyti
savais iš menčių prasikalusiais sparnais
nemėgstu ryžių, degtinės dezinfekcijai
kam man parsiduodančios moterys,
homoseksualūs vyrai, kam
eksploatuoti vaikus?
verčiau jau tegu vaikai
nė sekundei neleisdami
uždaryti su gyvate butelyje
nestovėjau prie konvejerio,
gaminau tik preciziškus
vienetinius kūrinius
(besikilnojanti lyg vandenynas krūtinė,
nuotaikų amplitudė, duonos plutos
lyg nuolatos grėstų cunamis)
nenoriu poilsio nuo šitų stichijų,
poilsis – tai sunkus
varginantis triūsas, su kuriuo
nežinia kaip susidoroti,
nereikalingas man poilsis,
nebent poilsiu ir yra vadinamas
seniai susituokusių darbas
su Saule jūra ir vienas kitu
iš šešiolikos orkaitėje iškeptų
susluoksniuotas namų darbo tortas
kai lotyniškai servus
yra vergas, belaisvis, tarnas
tas milijonas lėkščių
šaltam, karštam, saldžiam
kaip ašaros vaikystėje?
reikia labai gerbti šventes,
o dar labiau mylėti draugus,
kad taip supresuotum
vis sprūstantį laiką
kai užkamuos climacus, t. y. kopėčios,
jau kopiant į dangų?
mirtis kaip žadintuvas
turėtų Amžinajam mus prikelt
(o jeigu kartais ir jis nenusisekęs
nepritrūkdami įtikinamų detalių,
bet kokios turėtų būti tos detalės,
jei žinome tik žemiškąsias?
galbūt ten iš tikrųjų
kad niekas ir nenori grįžti
Nebūtinai dugnas turi
rėplioja vėžiagyviai ant turtuolių stalo
kriauklių perluočių ekipa į iliuminuotą salę elitui
arba į sceną „Mis Pasaulis“ karūnavimui
nematomoji dugno pusė yra
juk dugnas yra kietas
* Tai ne vien tik romėnų imperatyvas, raginantis abejoti viskuo, bet ir danų filosofo S. Kierkegaard'o parašytas ir išleistas jo pasirinktuoju Johanneso Climacus pseudonimu veikalas. Nesunku atspėti, kad jo pradinis taškas taip pat yra abejonė.
Climacus – vardas vienuolio (gyvenusio apie 570–649 metus), kuris tapo Šventosios Kotrynos Aleksandrietės vienuolyno ant Sinajaus kalno abatu. Jis ypač garsus savo veikalu „Rojaus kopėčios“, iš čia ir jo pravardė Climacus (gr. klimax – kopėčios). Trisdešimt knygos skyrių arba kopėčių pakopų tobulumo linkui atitinka trisdešimt Kristaus gyvenimo metų iki krikšto.