***
Narutei
prie aukuro šviesaus
geismų ir atminties
šaltiniai atsiklaus
iš grumsto jaukasties
upelių pragarmės
neriuos nalšios alšios
iš nemenčių tarmės
žodžius srauja nešios
***
tai upė sau kančia
ir slavų pakelėj
kupaus topsos smegčia
nerūnių sužiedmėj
tai upė sau baisi
griuvėsiai ąžuolai
dugne padebesy
žolynų nesgalai.
***
su negrįžta karčia
su intapais pilių
lyg neminiom nėščia
sidabro mėnuliu
ar sielą an srovės
dar nėščiuje atvers
ugnim ledais griovės
karus marus ištvers
***
krivyčiuos putinai
kryželiai virš visų
eglynų mintinai
giedodina paukščius
saria narta kerna
išnėrę iš sraujos
ir žvėrinę dienas
su skujų kupčiais jos
***
nutaikštyta gražiai
vėl pradega sena
paplūdus pamaldžiai
per šunaują diena
pasineša langai
apymiesčiuos baltuos
užklostomi sniegais
žali žaibai krantuos
***
kasdienėj nebaity
kalvarijų takuos
skardėdami šalti
apsiverkia verkiuos
ant skardžių atlapi
šaltiniai sidabru
tai rėvose slepi
save nai po karų
***
saulužė sau žvilgės
mėnužio atsiskirs
lanka šniaulias žalgės
su šnipiške pasvirs
brasta ten neri jau
pažvingauja žirgai
nuo metų mėrių jai
šarmoti auskarai
***
prieš srovę jau plaukei
grimzdai nertvėj šakų
ir krikštytis šaukei
iš min daug o laukų
minėjai ilgesy
kitas žinias nešei
karūnoje šviesi
dausojai ir teisei
***
varaujantys krantai
paniekinę vadžios
širdim kiek užmatai
pušynus uždagios
išlikusi pradžia
kaip ūrupės žliūgės
kalba genties graudžia
kėlėjai praregės
***
sa vy tau ta statys
nelaisvėj žytkavos
sapnuos ką pamatys
toli nuo Lietuvos
and Vylna iškeliaus
šventumas ir klasta
sau šlidinsis toliaus
bris kruvina brasta
***
skandenės debesuos
dubakloniai žieduos
piliaviečių gaisuos
žvynarandžiai juoduos
virš Nemuno Neries
karūnos palaikai
ką dar išsiderės
genčių žūties laikai?
***
karalių ten kapai
šukelės pajautos
karūnoje likai
su am žin dien tautos
ten Dievo pakelė
iš dievmedžių išaugs
devynis žiedus klės
iš padugnėlių šauks
***
seimus plukdei neriuos
krauju raudai balai
juodavo duburiuos
visų bėdų galai
kur solka nortas ten
į rapą ir šiluj
latruj arrap krantan
arrap ulaž staubuj
***
su radvilais iškęs
po metraščius bražuos
su brolžudžiais vėl švęs
savižudžiai beržuos
ar atrojas kramtys
kai žuvusius dausos
liks upės atminty
tik ašara šviesos
***
vargonais ir varpais
atėję paskelbti
anta kapų kapai
totorių supilti
ten ba toro eitis
tau rė tau pralieta
mėnulis kaip krūtis
ties juodpelkės vieta
***
kol tiltus vis renti
už slenksčių nevilties
su karčiupiais kenti
su gaivalais mirties
mėnulio mėnuo jau
an žodiškės kalvos
atklaus pamė no jo
virš bekešo galvos
***
atgos ir gos tautoj
sa piegoj kruvinoj
gedaus minės lauktoj
karūnoj svetimoj
aprėdys nekaltai
ar gedulais užklos
gedaus mantus baltai
prie skališkių olos
***
tenai kur ne menčios
sukilėliai miškuos
sostapilio varčioj
lyg įkirsti smuikuos
iš ežerų išplauks
verpetais sūkuriais
ir plėnim atsišauks
ulėnuos gamtmeldžiai
***
už balto stalo sės
už vyno kralio jau
kupoliais pasisės
dalei dal valio je
maskoliams pilniavos
ir zapadnyj bus kraj
Litvos ne Lietuvos
ir šitaip bus gerai
***
burnodama kenti
tai atgaila už tuos
kurie bus nekalti
išduodami užstos
sukilėliai brasta
iš panerių sugrįš
tai titnago skalda
ja vieškelius išgrįs
***
ten akmenys tėkmėj
numindyti velnių
lyg ištaros sakmėj
mildingų pragarmių
tai kryžkelės vėlė
šešėliai ištremtų
po kartuvėm žolė
iš sėklos pakartų
***
mėnulis šviesumu
lyg auksu apsitvers
ir baltų aukštumų
kalvagūbrius atvers
su liepomis klevais
iš sendvarių tumų
primins iškeliavai
iš sielos ir namų