Viskas, prie ko prisiliečia „Orbita“, virsta poezija. Šiandien netradicinės poezijos mylėtojams Lietuvoje jie atgabeno eilėraščių rinkinį „Prekės iš kosmoso“. Šių prekių aprašus iš rusų kalbos vertė Marius Burokas, Vytas Dekšnys, Aleksandra Fomina, Benediktas Januševičius, Rūta Mėlynė ir Donatas Petrošius, prekes dailiai įpakavo knygos dizaineris Tomas S. Butkus.
Tai gaivus oro gurkšnis Lietuvoje, kurioje vis dar gajus senasis poezijos klausymosi kodas, po truputį linguojant į rimų ir ritmų taktą. „Orbita“ sulaužė paties gajausio ir bjauriausio stereotipo apie poeziją stuburą. Šita poezijos orbita daugeliui galėtų tapti puikia galimybe, jei ne pamėgti, tai bent susidomėti poezija kaip unikaliu reiškiniu, o ne kažkuo, ką būtina atmintinai išzubrinti arba įmanoma suprasti tik įvaldžius semiotinį kvadratą“, – sako Monika Šlančauskaitė.
VLADIMIR SVETLOV
Hitparadas
tarsi pastovūs klientai
gavom kaip prizą už ištikimybę
šias laimės dienas
šias šypsenų
ir supratingų žvilgsnių dienas
skambiai trimituojančių angelų vos sužvėrėjusiais
nuo paniekos žvilgsniais dienas
o yra už ką mus niekinti
už ką gerkles mums perpjauti – irgi būtų,
atsirastų kuo apkaltinti
bet deimantiniai angelų šarvai
žėri net ūkanotomis dienomis
ir giesmės jų netyla
ir visa ko aš trokštu
leisti savo likusias dienas
tarsi tai būtų visų laikų ir tautų
100 geriausių
dainų hitparadas
Vertė Donatas Petrošius
konfidencialus pokalbis
nežinau kodėl jis pradėjo tą pokalbį
ir pavadino jį konfidencialiu
aš įsisodinau jį plente
automobilio radijo imtuvą draskė
isteriški devinto dešimtmečio sintezatoriai ir gitaros
pradėjo paslaptingai poetiškai apie bučinius temdomus abejonių
tarsi mane šnipinėtų
ir slėptų savo atradimus sąsiuviniuose
jis šnipinėjo mane, bet norėjo prisipažinti
keitė veidus, nepriėjo arti
dar nešiojo keistus marškinėlius
gerokai nuskalbtus
geriausios mergaitės
negyvos mergaitės
buvo ant jų užrašyta
jos niekada
nesako ne
o paskui vėl savo, apie
Aukso blyksnius juodame vandenyje
sako reikia
panerti po jais
ir žiūrėti iš vidaus
į
aukso blyksnius juodame vandenyje
daugiau niekada jo nemačiau
išlipdamas užriko sviesiąs akmenį
į priekinį stiklą
netiki?
šaukė
buvau ramus
nežinau kodėl
tos paslapties buvimas...
Vertė Vytas Dekšnys
• • •
Tai tikriausiai meilė po vandeniu
Mes plaukiame gatvėmis srauniomis upėmis
Straksime per balas,
ir drąsiai žengiame į jas – tekšt
likti sausam
viltis pražuvo
Dideli skėčiai lyg tamsaus dangaus kupolai,
po tais kupolais mes apsėsti velnių
garinančių iš mūsų drėgmę
Pieno pilkšvumo oras nuo dangaus iki žemės
Limpa prie stiklo ir pamažu nuvarva
Ritmiškai lašais
Šnaresys mėnesio kritulių normos per vieną dieną
Šnaresys mūsų kūnų dainuojančių muziką – lašt
Vertė Vytas Dekšnys
SEMION CHANIN
• • •
iš dugno viena kryptimi ateinantis brukalas
ir šiaip kurių galų būčiau siuntęs jums laiškus
brangias ilgas juodas reklamos pauzes:
prekės iš kosmoso – tuštuma, atstumai, nesvarumas, dulkės
ištobulinta tuštuma, naujos kartos atstumai
nors už nugaros pasilikus vienai šviesos nakčiai
prigludęs skruostu prie drebančios prieš pakylant raketos korpuso
jau beveik necenzūrinį buvusios draugužės vardą
išraižys vinimi, kad laivas jį nešiotų
chaotiškai blaškydamasis susitraukusiame iš apsimestinio siaubo kosmose
kol sudegs tankiuosiuose atmosferos sluoksniuose
lyg plaukų prisivėlusios šukos
Vertė Vytas Dekšnys
• • •
Stovėdamas prie kapo duobės, prie visų kapų,
Kreipiuosi vardu visų nepatvarių elementų,
Visų susisukusių ir išvartytų ir nutrintųjų vardu,
Plėviasparnių ir praradusių veidą vardu,
Ir visų kitų vardu, kaukaziečių tautybės asmenų,
Ir visiems pabodusiu savo vardu,
Ir visų kitų visatos organų ir kūno dalių,
Kreipiuosi savo paties vardu ir veidu
Atkakliai, visu balsu kreipiuosi
Į visus laisvuosius krūmus ir medžius
Į visus vabalus, tarakonus, duobes, duobutes ir daubas,
Į visus dar pajėgiančius išlaikyti savo mažą susiraukšlėjusį ginklą
vamzdžiu į viršų,
Į visus ankštinius,
Į visą pažangųjį dangaus skliautą ir asmeniškai į horizontą:
Bičiuliai! Draugai! Ponios ir ponai! Maži šuneliai!
Šią minutę, kai viso pasaulio akys prigludusios prie žiūronų,
Kai visos žmonijos ir miškininkystės darbuotojų ir tetos Sonios rankos
visų ešerių iš didžiosios raidės
visų karosų iš mažosios
ir visų karšių nuo mažosios iki didžiosios
Dirba tik vieną, patį naudingiausią darbą,
Šią minutę kreipiuosi į jus, ragindamas:
Išsirikiuokit!
Pastatykit kojas į pečių plotį!
Padėkit viską į vietas!
Priglauskit įkaitusias naktį kaktas prie stiklo!
Ir-viens, ir-du, ir-trys, ir-keturi,
Ir-viens, ir-du, ir-trys, ir-keturi!
Vertė Vytas Dekšnys
• • •
prirašė man lašelių, gerti kartą per savaitę po lašą
už parankių išvedė iš ligoninės, pasodino į vežimaitį
nuvilko chalatą, nurišo akių raištį
ištraukė iš burnos kamštį, iš ausų kaištį
ar maža anksčiau smegenis plovė ir tąsė
kieksyk gyvą buvo užkasę, negyvą iškasę
davė šokolado, pasakė netiesą, nekaip kvepėjo
sveikas sako, o juk kažkas man ne taip, ar kaip čia išėjo?
Vertė Vytas Dekšnys
SERGEJ TIMOFEJEV
Tiesos
Aš noriu tau atskleisti paprastas tiesas,
Atverti tai, kas svarbu.
Visada atidaryk duris, įeik į liftus,
Kilk aukštyn, eiki koridoriais.
Visada sėsk į mašinas, užvesk variklį,
Žiemą palauk, kol jis įšils.
Visada leisk pinigus palengva,
Ir tik retsykiais švaistyk viską, kas po ranka.
Vasarą bus vasara, rudenį bus ruduo,
Nesikrimsk, nedaryk nieko, nuo ko būtų tau bloga.
Mergaitės taps merginomis, o paskui tu pastebėsi
Jas, per gatvę už rankų vedančias savo mažylius.
Vyrai niūriai įvertins, ką gali,
O paskui veiks pagal aplinkybes ir dažnai klys.
Vyriausybės sukurtos, kad griūtų,
Laivai – kad praplauktų po tiltais.
Vis dėlto, žiburėliai kitoje upės pusėje
Niekada, įsivaizduok sau, niekada neužges.
O jei užgestų, susikrauk krepšį,
Tik neimk, ko nereikia ir kuo greičiau palik miestą.
Atvykęs į naująją vietą, apsidairyk, atsiremk į medį,
Užsirūkyk, jei rūkai, pastovėk, pamąstyk.
Matai, ir čia vakarais geria arbatą, o rytais kavą,
Keiksnoja merą, laukia permainų į gera.
O jei yra upė ir kitapus matyt žiburėliai, –
Vadinas, yra už ko griebtis.
Vertė Rūta Mėlynė
Šiaurė
Sėdžiu ramiai ir skanauju degtinę
Vienoj šiaurinės miesto dalies užeigėlėj.
Turiu pilnas kišenes žiebtuvėlių,
Galiu, ką tik noriu padegti, ar sušildyti ranką.
Prisėsk ir tu, graži, išblyškus gentie,
Įsitaisyk šiltame lemties lopinėly.
Jokių skambučių į kitus mobiliuosius tinklus –
Tai vienintelė mūsų aplinkos taisyklė.
Ir ji prisėdo ir visą kelią tylėjo,
Visą kelią nuo šešių vakaro iki vienuoliktos.
O paskui aš pakilau ir padėkojau už vakarą –
Už laiką, erdvę, judesį.
Vertė Marius Burokas ir Aleksandra Fomina
Atvirukas iš pietų
Štai čia paplūdimys, ir aš jame guliu.
Žaliom trumpikėm, akiniai ant nosies.
Ne draugas niekam, į rankšluosčius parkritęs.
Atvažiavau ir išlipau, nusiverčiau, dar susitiksim,
rašykit laiškus ir ant bėgių berkite
balandžių duslų alavinį paraką.
Rūstus, tiesus guliu paplūdimy
kaip pagalys įdegęs, nuo karščio traukia odą,
po to einu į vandenį, po juo
plaukiu, girdžiu, kaip plaka kraujas,
deguonį varinėdamas ir mineralus kūne
suspaustam.
Aš nežaidžiu tinklinio. Kam
keltis, plot per kamuolį, bėgioti šen bei ten,
turiu aš teisę likti čia ir tarp kitų.
Ant smėlio partiestas nuo ryto lig saulėlydžio.
Jūs galite surast mane, devintas sektorius,
rytų paplūdimys, į kairę nuo kabinos.
Bet neskubėkit to daryt, palaukit,
prisėskite šalia, žiūrėkite, štai aš.
Labiau įdegęs už kitus, guliu žaliom trumpikėm.
Na ką, gerai... Jau galit patapšnoti.
Vertė Marius Burokas ir Aleksandra Fomina
ARTUR PUNTE
• • •
Pagaliau tapome
senbuviais
iškart keliose įstaigose
išleidžiame nemažus pinigus
bet kokiu atveju
ištikus
bet kokiai katastrofai
dėl žmogaus kaltės
gelbsti restauratoriai
kaip visada
todėl jie džiaugiasi
ir netgi būna patenkinti
tokiais kaskadininkais kaip mes
kurių veidai persikreipę nuo tylėjimo
asimetrija
vis dėlto vėliau pasimato
mažumėlę perlenkta
barmenas mus atpažįsta
leidžia tą pačią
sentimentalią muziką
verčiau palinkėkite mums
„didžios žmogiškos gėlos“
verčiau pagailėkite patildykite
kol nesugrubo
dar sugebame apsiverkti
per koncertą arba kine
slenkant pabaigos titrams
suskaičiuokite prašom
viską į vieną
atneškite saskaitą
prašom
Vertė Donatas Petrošius
• • •
Ji gerai pasiruošė:
išsiskyrė su vaikinu
išėjo iš darbo
išnuomojo pirktą už paskolą butą
pardavė automobilį
išdalino draugėms savo daiktus
ir nuolaidų korteles
visą muziką permetė į mp3
ištrynė paskyrą ir senus laiškus
nusipirko naują nešiojamą kompiuterį
aplankė močiutę ir tetas
išmokė mamą rašyti SMS
susitaikė su jaunesniąja seserimi
metė valgyti mėsą, skaityti naujienas
pagaliau grąžino į biblioteką natas
užsisakė keletą dalykinių naujienlaiškių.
Su lentele „Berlynas“ sustabdė fūrą
ir per visą Lenkiją nepratarė nė žodžio...
O dabar, pakeitusi kelis nuomotus butus
migdama viena kambary
buvusių nuomininkų baltai nudažytomis sienomis
ji žvilgsniu tyrinėja tamsū orą, kuriame
aiškiai jaučiamas nematomas kažkieno
buvimas
ji įsiklauso į save – kaip gera būtų aiškiai žinoti
kad dabar tai jau iš tikrųjų
viskas taip, kaip turi būti.
Vertė Rūta Mėlynė
• • •
Jei ieškai meilės
kad amžiams pakeistum savo gyvenimą
pakanka vakare užsukt
į Teatro barą
užimt staliuką ir truputį palaukti
jei paskui išdrįsi nesivaržydamas
leisti jiems prisėsti greta
ar nutarsi užkalbinti
gretimą staliuką
jei įstengsi rūkyti
bent per metrą nuo pertvaros
mestelsi garsų juokelį
tęsdamas pokalbį
pavaišinsi visą kompaniją
ar parodysi dar kokį užmojį
jei nenusuksi akių
kad būtų aišku, dėl ko visa tai
tai toliau viskas eisis savaime... Taip
ko gero taip bus geriausia
tik paskui nesakyk
kad nebuvai perspėtas
apie katastrofiškas pasekmes.
Vertė Rūta Mėlynė
ŽORŽ UALIK
• • •
AŠ
– JŪ SŲ ge ni jus iš tvir kęs
iš ė miau iš plė šiau
įstačiau gomurį
pakrikštijau užtepiau sviestu
žemę skersai šonkaulio
ir susi pynė lū žę pirš tai
tarsi siū lai prie lė lių pirš tų
trūkt užuolaidų nuplikusią tvorą
pašnairavo žvilgsnis tingus
ir rėkė gaidys ant tvoros
saulės dėme pavirto šviestuvas
mintys sruvo lėtai
vaizdai už lango liejos...
tapo nyku
norėjosi miego
guolio klampiam minkštime kūnas
tirpo iš lėto
ir susimetė
kupron
tiktai šūksniai lengvi ir keisti
gydo klausą laukinės puikybės
Vertė Benediktas Januševičius
Kititik (Индиидни)
Skubėkit.
Ant kelių miega šaltis.
Žmogus apsivilkęs paveikslo porėmį
gyvu natiurmortu pražydęs šešėlis
krypuodamas nugara per žolę velkasi
tuščiaviduris vabalas.
Kur link nusirengus.
Išlyginti raukšles.
Nustoti mirksėti.
Žingsnį žengti švariau.
Ir tyliau, įgeidį pasakot
smaugiant armonikai.
Nors galima seiles ant oro vynioti
Ir plaukt liūdesy su išpūstu pilvu.
Rankos traukia aušron.
Ir traukia ant sprando šeštą savaitę
Aš DeLy... geidžiu parašyt „PIENAS“.
Kaip jums rodosi..?
Skubėkit.
Ir traukitės tarsi vėžiai,
Ant kelių miega šaltis.
Ikvėpk jo seilių.
Nusirengti jam noris.
Nuimt aNo paveikslus
Ir plaukt liudesy
Šeštą savaitę aš DeLy.
Geidžiu parašyt „PIENAS“.
Bet veržias ant kaklo
Armonikos kilpa
Spjūvis rankų aušron
Ir traukia į žolę visos nugaros plačios.
Nelinksta kupriai tolėliau menčių.
O taip norėtųs žengt žingsnį tyliau
Ir švariais baltiniais įgeidį pasakot
Pakeleiviams visiems septintą savaitę
Aš DeLy... geidžiu parašyt (,,,,,,).
Vertė Benediktas Januševičius
• • •
RANDAI
GRAMAIS PER ODą
kaip
per
rupūžės balą oP
PO
DANGų traiškykit burbulus
aš palieku
Vertė Benediktas Januševičius
Orbita. Prekės iš kosmoso: eilėraščiai. Sudarytojai: Benediktas Januševičius, Marius Burokas, Vytas Dekšnys. Iš rusų kalbos vertė: Marius Burokas, Vytas Dekšnys, Aleksandra Fomina, Benediktas Januševičius, Rūta Mėlynė, Donatas Petrošius. K.: Kitos knygos, 2014.
