Georges’as Bataille’as (1897–1962) – prancūzų rašytojas ir filosofas, vienas žymiausių  kairiųjų Prancūzijos intelektualų 1940-1950 m. Anot, M. Heideggerio – „pats šviesiausias Prancūzijos protas“. 1920 m. atsižadėjo tikėjimo Dievu, bet su tokiu pačiu religiniu įkarščiu pasinėrė tyrinėti paslaptis, slypinčias kasdieniuose reiškiniuose, žmogaus psichikoje ir kūniškuose pojūčiuose. Taip pamažu kūrėsi paradoksalioji G. Bataille’o filosofija ir ateistinis misticizmas, kurio formavimuisi didelę įtaką padarė rusų emigranto filosofo Leono Šestovo laisvės idėjos. 1928 m., įkvėpta de Sado kūrybos, gimė knyga „Akies istorija“ (Histoire de l‘oeil), kuri atnešė jam skandalingojo erotinės apysakos autoriaus šlovę. Erotizmas kaip patirties ir išgyvenimų raiška tapo neatskiriama jo kūrybos dalimi. Tai liudija ne tik „Akies istorija“ bei vėliau pasirodę romanai „Ponia Edvarda“ (Madame Eduarda, 1941), „Abatas C.“ (L‘Abbé C, 1950), bet ir brandžiame amžiuje parašytas solidus filosofinis veikalas „Erotizmas“ (Erotisme, 1957). Anot G.Bataille‘o, „erotizmas – tai gyvenimo patvirtinimas iki pat mirties.“ Siaubiančio ir godaus seksualumo stichijoje, ištvirkavime bei nešvankybėje jis ieškojo kraštutinių patirčių ir galimybių, kaip peržengti intelektą ir „apčiuopti tai, kas neapčiuopiama“.