Huxley Aldous

Aldous Huxley (1894–1963) – humanistinių pažiūrų rašytojas, kritikas ir filosofas, kritikų vadinamas anglų intelektinio romano tėvu. Mokėsi prestižinėje gimnazijoje, pasiliko joje dėstyti prancūzų kalbą. Tarp jo mokinių buvo ir Ericas Blairas, vėliau išgarsėsiantis Georgo Orwello pseudonimu. Savo kūrybą pradėjęs nuo satyrinių kūrinių apie britų menininkų gyvenimą, vėliau pasinėrė į mokslo pažangos ir žmogaus psichikos tyrimus bei filosofinį misticizmą. Pirmąjį romaną, kuris nebuvo išleistas, sukūrė būdamas septyniolikos metų, o rimtai rašyti pradėjo vos vyresnis nei dvidešimties. Tarp pirmųjų jo darbų buvo svarbūs romanai apie mokslo progreso dehumanizaciją (antiutopija „Puikus naujas pasaulis“) bei pacifistiniai kūriniai. Persikėlęs gyventi į Kaliforniją, susipažio su vedanta (Indijos religijos filosofijos šaka), meditacija ir vegetarizmu. Šeštame dešimtmetyje Aldousas Huxley išgarsėjo kaip LSD ir kitų psichodelinių preparatų gynėjas ir vartotojas. 1953 m. psichiatras Humphry Osmond supažindino jį su meskalinu (tai alkaloidas ir haliucinogenas randamas kaktusuose, pagrindinis jo efektas – haliucinacijos, euforija ir vizijos), o 1955 m. pirmą sykį paragavo LSD. A. Huxley buvo pirmasis rašytojas, sąmoningai vartojęs haliucinogeninius narkotikus tam, kad pažintų kitas tikroves. Savo patirtį jis aprašė esė rinkiniuose „Suvokimo durys“ ir „Rojus ir pragaras“. Per ilgą rašytojo karjerą A. Huxley išleido 47 knygas. Garsiojo britų rašytojo Anthony Burgesso žodžiais, A. Huxley „suteikė anglų romanui smegenis“. Jo knyga „Suvokimo durys“ (The Doors of Perception) įkvėpė grupės „The Doors“ pavadinimą. Paskatinti romano „Sala“, keli šimtai žmonių susibūrė į bendruomenę „Island Foundation“, esančią Kalifornijoje ir siekiančią gyventi pagal Aldouso Huxley išgalvotos Palos kultūros principus. A. Huxley – vienas reikšmingiausių intelektinio romano atstovų Europos literatūroje.