Šeinius Ignas
Ignas Šeinius (1889–1959) – prozininkas, dramaturgas. Lietuvių literatūroje įteisino impresionistinę stilistiką. Sąmoningai buvo apsisprendęs moderninti lietuvių prozą. 1912–1914 m. klausė filosofijos paskaitų Maskvos A. Šaniavskio liaudies universitete. Jo gyvenime labai daug sąsajų su Šiaurės kraštais, ypač Švedija: nuo 1916 m. I. Šeinius – Lietuvių centrinio komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Švedijoje, nuo 1919 m. – Lietuvos telegramų agentūros Kopenhagoje vadovas, vėliau – sekretorius Lietuvos atstovybėje Danijoje, atstovas Suomijoje, Švedijoje. Sovietams okupavus Lietuvą, nelegaliai perėjo sieną ir per Vokietiją pasiekė Švediją, o nuo 1943 m. tapo jos piliečiu. Karo metais pragyveno iš honorarų už apybraižą „Raudonasis tvanas“ (1940), parašytą ir išleistą švediškai, paskui išleistą ir danų bei suomių kalbomis. Į pirmąją lietuvių prozininkų gretą I. Šeinius iškilo romanu „Kuprelis“ (1913), apysakomis „Bangos siaučia“ (1914), „Vasaros vaišės“ (1914) ir „Mėnesiena“ (1915). Romane „Kuprelis“ pateikiamas visiškai netipiška pagrindinio personažo charakteristika: atsiskyrėlis kuprotas malūnininkas pridulkėjusiame kambarėlyje skaito Imanuelį Kantą, projektuoja skraidymo aparatą, o savo išgyvenimus saugo kaip didžiausią savo dvasinį turtą. Apysakoje „Vasaros vaišės“, pasak Vytauto Kubiliaus, dar ryškiau nei romane atsiskleidė judrus, melodingas, vibruojantis pasakojimo būdas, kur jausminių įspūdžių pulsavimas buvo suvoktas kaip meninio mąstymo esmė, nebepavaldi jokiai išankstinei fabulos schemai. Viskas vyksta ir pulsuoja čia ir dabar, viskas kinta, o tas kismas subtiliai aprašinėjamas – taip šios akimirkos ir trumpalaikių pojūčių žodinė fiksacija paliudija apie impresionizmo įsigalėjimą lietuvių literatūroje. Kiti žymesni I. Šeiniaus kūriniai: satyrinis romanas „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ (1934), novelių knygos „Aš dar kartą grįžau“ (1937), „Tėviškės padangėje“ (1938), komedija „Diplomatai“ (1937).
Apie Igną Šeinių ir jo tekstus
Nijolė Raižytė. Paroda „Ignas Šeinius – lietuvių ir švedų rašytojas“ (2009)
Kazys Morkūnas. Bagaslaviškio šnekta Ignui Šeiniui: gimtoji ar gimtinės (2009)
Sigutė Radzevičienė. Igno Šeiniaus švediškoji kūryba: estetikos genezė (2003)
Sigutė Radzevičienė. Žanro poetikos bruožai Igno Šeiniaus švediškuose romanuose (2001)
Irvis Šeinius. Ignas Šeinius – diplomatas (2000)
Vytautas Kubilius. Modernizmo pradmenys. Ignas Šeinius (1996)
Juozas Stonys. Šeinius. Intymaus psichologizmo poetika (1979)
Pranas Naujokaitis. Igno Šeiniaus pomirtinė knyga (Ignas Šeinius. Vyskupas ir velnias, 1959)
Andrius Sietynas. Ignas Šeinius (1889–1959)
Bronys Raila. Šeinius gyvenimo verpetuose (apie Igną Šeinių, 1959)
Igno Šeiniaus tekstai