Jurgelionis_Kleopas K. Jurgelionis (lit. slapyvardis – Kalėdų Kaukė) išleido studijų knygas „Panemunėlio tarmės fonetika“ (1911), „Kun. A. Vienožinskis ir jo dainos“ (1911) ir tautosakos rinkinį „Mįslių knyga“ (1913). Eilėraščių rinkinys „Glūdi liūdi“ (1916) parodė ryžtą išsivaduoti iš maironinės tradicijos. Vitalinį erotizmą ir „liūdinčio liūdesio“ patirtį K. Jurgelionis derino su simbolizmo ir ekspresionizmo efektais. Stengėsi išplėsti poezijos motyvų ir formų arsenalą, angažuodamasis pomaironinei žanrų įvairovei (nuo baladės iki filosofinių apmąstymų eilėraščio). Deklaravo poetinę kalbą, kurioje nuotaika įsišaknytų kaip savaiminė būties ekspresija, bylojanti estetinį organiškos formos veržlumą.
Yra žmonių, kurie savo spontanišką talentą išbarsto margose gyvenimo paraštėse ar apdovanoja jo kibirkštimis kitus, pakliuvusius į jo aplinką. Prie tokių poetų, matyt, priklauso Kleopas Jurgelionis (vėliau ryškesnio talento K. Binkis). K. Jurgelionio kūrybinis kelias nelygus, su staigiais posūkiais ir nukrypimais, nelabai kam žinomas ir suprantamas. Jis anksti pasitraukė iš gyvojo lietuvių literatūros proceso, ir mūsų laikų skaitytojui dažnai yra girdėtas tik keistas, šiek tiek paslaptingas poeto slapyvardis — Kalėdų Kaukė, o 1916 m. metais išleistas vienintelis poezijos rinkinėlis „Glūdi-liūdi" seniai jau tapo bibliografine retenybe.
UŽDRAUSTAS GEISMAS
Pasaka
PIRMAS AKTAS
Karalaičio pilies rūmai. Stovi puošnus sostas, o ant sosto sėdi Karalaitis ir savo dūmas dūmoja. Ties juo netoliese stovi trys žilabarzdžiai Seniūnai ir gudriais patarimais jį raminti mėgina. Saulės spinduliai skverbiasi pro langą, margais raštais rašytą, ir žaidžia ant jų aksominių rūbų ir jų žilų barzdų
PIRMASIS SENIŪNAS
Karalaiti mūsų mielas,
Liūdi tavo seserėlė,
Užraudotos jos akytės,
Jos akytės užraudotos
Ir skaistieji jos veideliai
Ašarėlėms apsivilgę.
ANTRASIS SENIŪNAS
Atdūksėliai jos griaudingi
Ir dainelės jos griaudingos.
KARALAITIS
Ko gi liūdi, ko gi verkia,
Ko nelinksma mano sesė?
Ji skaisčiausioji žvaigždelė,
Ji dailiausioji mergelė,
Žydrūnėlė mėlynakė.
Mano širdžiai ji maloni,
Mano jausmą ji sušildo,
Ji meiliausia, patogiausia,
Mandagiausia ir liauniausia —
Nėr kitos jai niekur lygios.
Daug tarnų siunčiau į svietą,
Daug sugrįžo jų nuliūdę,
Kad nerado niekur lygios,
Panašios į mano sesę.
PIRMASIS SENIŪNAS
Mūsų mielas karalaiti,
Dar visi nespėjo grįžti,
Neapėjo dar svietelio.
Gal sulauksim jų dar šiandien
Iš kelionės po svietelį,
Po svietelį, po plačiausią.
ANTRASIS SENIŪNAS
Gal atneš jie džiugią žinią,
Gal suras jie dailią mergą,
Tavo sesei, karalaiti,
Dailumėliu panašiausią.
KARALAITIS
Dar lūkėsiu, palūkėsiu,
Paklausysiu, pažiūrėsiu,
Kokios bus tos naujos žinios.
Jei nebus kitos jai lygios,
Jei nebus tokios meilingos,
Taip skaisčios, taip liemeningos,—
Savo jausmo nevaržysiu,
Savo meilės negesinsiu.
ANTRASIS SENIŪNAS
Karalaiti, karalaiti,
Ką manytum, taip darydams,
Taip darydams, taip nuspręsdams
Prieš senolių papratimą...
KARALAITIS
Gal senoliai taip nedarė,
Ir kitoks jų būdas buvo.
Betgi buvo jie laimingi,
Už mane daug laimingesni,
Kad galėjo rast mergelių
Jiems gražiausių, patogiausių,
Jųjų širdžiai maloniausių.
Man gi toks likimas teko,
Kad dailiausia mano sesė,
Mano sesė žydraakė,
Kad kitos nėra jai lygios.
PIRMASIS SENIŪNAS
Gal paimtum nors nelygią,
Ne dailiausią, tik meilingą,
Tik kalbelėje širdingą,
Kad nerūstautų dievuliai.
KARALAITIS
Taip kalbėti jūs paliaukit!
Ko čia rūstautų dievuliai,
Ko čia jiems būtų užpykti?
Gal jie patys man taip skiria,
Kad dailiausioji seselė
Man žmonelė būtų.
Įeina dvi Tarnaiti
Ką sakysit, mergužėlės?
Su žinia gal man ateinat?
PIRMOJI TARNAITĖ
O gražiausias Karalaiti!
Kaip ta nendrė siūbuonėlė,
Kur ties ežeru linguoja,
Taip seselė tavo miela
Sielvartėlyj vaikštinėja.
ANTROJI TARNAITĖ
Nebegirdimi jos kalbelės,
Nebegirdim jos dainelių.
PIRMOJI TARNAITĖ
Tik dievuliams tyliai meldžias,
Tik dievulių kažko prašo.
KARALAITIS
Ei, raminkit Karalaitę,
Daineles jūs jai dainuokit.
Ko norėtų, ko prašytų,
Viską duokit, visko teikit. N
egailėčiau nieko sviete.
Visą lobį jai pavesčiau,
Karalystę atiduočiau
Savo sesei skaistaveidei,
Mano širdžiai meilingiausiai.
ANTROJI TARNAITĖ
Mūsų brangus Karalaiti,
Tavo širdperšą mes žinom,
Tavo jausmą mes užjaučiam,
Ir tavim mes užžavėtos,
Dėl tavęs ją glamonėjam.
ANTRASIS SENIŪNAS (šalyje)
Ir tarnaitės jį taip myli,
Visos mergos jo ir ponios
Širdeles jam atiduotų.
PIRMASIS SENIŪNAS (šalyje)
Bet prilygti jos negali
Jo seselei dailumėliu,
Kaip žvaigždelės prie saulutės.
KARALAITIS (tarnaitėms)
Jūs nuneškit mano sesei
Nuo manęs meilingą žodį,
Tenurimsta, teneverkia,
Tepragiedrina veidelį.
Jei už ją dailesnę rasiu,
Bus pati man atrastoji,
Jei nerasiu, mano sesė
Bus dailioji karalienė.
ABI TARNAITES
Tau paklusnios, Karalaiti,
Kaip paliepiamos darysim.
Tarnaitės išeina.
KARALAITIS
Pasiųstieji vis negrįžta,
Gal neranda, o gal rado,
Gal man linksmą žinią neša...
PIRMASIS SENIŪNAS
Mes maldaujame dievulių,
Kad jiems rasti pasisektų,
Kad mergelė, ne seselė
Tau žmonelė būtų.
Girdėt trimituojant
ANTRASIS SENIŪNAS
Trimituoja, trimituoja!
Tai sugrįžta pasiųstieji,
Paskutiniai pasiųstųjų
Iš svietelio, iš plačiausio.
PIRMASIS SENIŪNAS
Gal jų žinios bus džiaugsmingos,
Nuramins gal mūsų širdis.
Tebūnie taip, o dievuliai,
Tebūnie taip, o gerieji!
KARALAITIS
Paskutinės bus jų žinios,
Jos nulems, kas man daryti,
Jos išris tą sunkų daiktą,
Pranešėjos sutuoktuvių
Su dailiausia mergužėle
Bus tos žinios, kur jie neša.
Įeina Pasiuntiniai. Paskui jų veržiasi minia piliškių, tarnų, tarnaičių
PIRMASIS PILIŠKIS
Iš kelionės taip pridusę,
Jų veidai lyg nusiminę.
ANTRASIS PILIŠKIS
Iš kelionės taip pridusę,
Jų veidai lyg nusiminę.
TREČIASIS PILIŠKIS
Ar užėjo, ar surado?
KETVIRTASIS PILIŠKIS
Gal ir šitie, kaip pirmieji,
Be radybų bus atėję.
PIRMOJI TARNAITĖ
Ar mergelė, ar seselė?
BALSAI
Ar užėjo, ar surado?
ANTROJI TARNAITĖ
Paklausykim, štai jų klausia.
KARALAITIS
Mano pirmas pasiuntinį,
Pasakyk, ką tu regėjai,
Po svietelį bekeliaudams.
Ar matei kur tokią dailią,
Tokią skaisčią ir patogią
Mergužėlę liemeningą,
Kaip meilioji mano sesė?
PIRMASIS PASIUNTINYS
Karalaiti mūsų brangus,
Liūdna tai man tau pranešti,
Daug regėjau mergužėlių,
Daug skaisčių, meilių veidelių,
Daug šviesių, švelnių galvelių,
Bet tokios, kaip tavo sesė,
Kaip ta mūsų Karalaitė,
Nei vienos nebuvo sviete.
BALSAI
Nesurado, nesurado...
KARALAITIS
Mano antras pasiuntinį,
Galgi tau geriau pavyko,
Galgi tu man pasakysi,
Kad suradęs man mergelę,
Kur būtų kaip mano sesė?
ANTRASIS PASIUNTINYS
Mūs šviesiausias Karalaiti,
Kaip danguj viena tik saulė,
Taip ir ji viena tik žemėj,
Taip daili ir taip patogi,
Taip skaisti ir taip meilinga
Tavo sesė mylimoji.
BALSAI
Nesurado, nesurado.
PIRMASIS SENIŪNAS
Tai nerado, tai nerado,
Tai tokio likimo būta.
ANTRASIS SENIŪNAS
Gal kas žemę užkerėjo,
Gal kur raganos sugraibstė
Kas dailesnio buvo žemėj.
BALSAI
Tai nerado, tai nerado.
Gal kur raganos sugraibstė
Kas dailesnio buvo žemėj.
MERGAIČIŲ BALSAI
Tai tokio likimo butą,
Tai seselė, ne mergelė.
KARALAITIS
Taigi, trečias pasiuntinį,
Tu gal man ką gero tarsi,
Pasakysi, kad suradęs,
Pasakysi, kad kur matęs
Tokią dailią, tokią skaisčią
Mergužėlę liemeningą,
Kaip ta mūsų Karalaitė,
Kaip ta mano lelijėlė?
BALSAI
Ką gi tars jis, ką sakys jis?
Gal nors jo bus geros žinios.
TREČIASIS PASIUNTINYS
Meilingiausias Karalaiti,
Daug lelijų yr darželiuos,
Daug rožių ir jurginėlių,
Bet gražiausioji lelija,
Mandagiausioji gėlelė
Tik šiame darželyj auga.
BALSAI
Mandagiausioji gėlelė
Tik šiame darželyj auga.
MERGAIČIŲ BALSAI
Tai seselė, ne mergelė,
Tai tik taip likimo lemta.
BALSAI
Kaip pirmieji, taip ir šitie
Nesurado, nesurado.
PIRMASIS SENIŪNAS
Jau nebėr ko kito laukia,
Jau išgirsim nusprendimą.
BALSAI
Kelias mūsų Karalaitis,
Karalaitis mūsų kelias;
Skaistus veidas lyg aptemo,
Lyg aptemo, lyg nušvito.
KARALAITIS
Tai nebėr daugiau ko viltis:
Paskutiniai pasiųstųjų
Tas pačias žinias man neša,
Kokias atnešė pirmieji;
Užmanytam nusprendimui
Šiandien laikas paskutinis.
Mano mieli jūs, seniūnai,
Jūs, gudruoliai žilagalviai,
Patarėjai išmintingi,
Giminaičiai, giminaitės,
Ir tarnaičiai ir tarnaitės,
Paklausykit, ką sakysiu,
Ką dabar jums pabylosiu.
Šiandien linksma bus mums diena,
Šiandien svodbą savo kelsiu.
Mano sesė skaistaakė,
Mano sesė meilingiausia,
Už visas mergas gražiausia,
Bus jau šiandien mano žmona,
Bus draugė man vienutinė.
MERGAITĖS
Ne mergelė, tik seselė
Karalienė mūsų lieka.
KARALAITIS
Jūs, mergelės, jūs, tarnaitės,
Mano sesei pasakykit
Nusprendimą paskutinį.
Jai uždekit vainikėlį,
Ją gėlelėms padabinkit
Ir čionai man ją atveskit.
Išeina kelios mergaitės
Jūs, seniūnai žilagalviai,
Pasakykit savo žodį,
Savo svarų žodį tarkit
Apie šitą mano darbą,
Apie šitą nutarimą.
PIRMASIS SENIŪNAS
Karalaiti mūsų mielas,
Abejoja mūsų galvos
Ir nežino mūsų širdys,
Ar joms džiaugtis, ar liūdėti.
ANTRASIS SENIŪNAS
Prieš senolių papratimą,
Prieš dievulių uždraudimą,
Karalaiti mūsų brangus,
Tu keli tą keistą svodbą.
KARALAITIS
Ach senoliai mano mieli,
Man juokai tos jūsų kalbos!
Jau paseno jūsų širdys,
Jau atšalo jūsų kraujas,
Jau apžilpo jūsų akys,
Sausu protu jūs tesprendžiat,
Papratimais ir dievuliais
Norit širdį suvaržyti.
Man nesvarbūs papratimai
Ir nebaisūs man dievuliai,
Tik akim svarbu gražybė,
Tik svarbu jausmams paguoda!
ANTRASIS SENIŪNAS
Karalaiti, Karalaiti,
Tavo žodžiai lyg per drąsūs:
Papratimai — šventas daiktas,
Ir dievuliai gali bausti,
Gali smarkiai jie nubausti
Tavo žingsnį laisvamanį.
TREČIASIS SENIŪNAS
Bet svarstyt reik, kad likimas
Yr dievulių nusprendimas.
PIRMASIS SENIŪNAS
Karalaiti mūsų šviesus,
Tu turi galybę didžią,
Bet dievuliai dar didesnę.
KARALAITIS
Bet dėl ko jie taip padarė,
Kad tik sesė yr dailiausia,
Kad kitos nėra jai lygios?
Kaipgi tu sakai, seniūne?
TREČIASIS SENIŪNAS (į kitudu seniūnu)
Nekalbėkit Karalaičiui
Tų skaudžių gudriųjų žodžių!
Jo valia teišsipildo,
Jo širdis linksma tebūna!
Taip dievuliai gal nuskyrė,
Kad šviesioji jo seselė,
Mūs geroji Karalaitė,
Yr skaisčiausia ir dailiausia,
Kad kitos nėra jai lygios.
BALSAI
Taip dievuliai gal nuskyrė,
Kad geroji Karalaitė
Yr skaisčiausia ir dailiausia,
Kad kitos nėra jai lygios.
KARALAITIS
Jūsų širdys tepradžiunga,
Tenušvinta jūsų akys!
Bus linksmybė šiandien mano,
Šiandien bus linksmybė jūsų!
VISI
Tegyvuoja Karalaitis!
Tegyvuoja mūsų ponas!
Tegyvuoja jo seselė,
Karalienė būsimoji!
Ateina Karalaitė su tarnaitėmis
KARALAITIS
Štai ateina mano sesė,
Lelijėlė vienutinė!
Sveika, mano širdužėle,
Sveika, brangi mano saule!
VISI
Sveika, sveika, sveika, sveika,
Sveika, mūsų saulužėle,
Mūs geroji Karalaite,
Būsimoji karaliene!
KARALAITĖ
Sveikas, mano mielas broli!
Sveiki, mieli jūs seniūnai,
Ir seniūnai, ir tarnaičiai!
KARALAITIS
Sesutėle lelijėle!
Jau sugrįžo pasiųstieji,
Paskutiniai pasiųstųjų,
Ir nerado jie pasaulėj,
Nė vienoj pasaulės vietoj,
Taip gražios ir taip meilingos
Mergužėlės liemeningos,
Kokia tu esi, sesele!
PASIUNTINIAI
Daug, daug matėm mes mergelių,
Daug meilių, skaisčių veidelių,
Daug švelnių, šviesių galvelių,
Bet nė viena neprilygo
Karalaitei mūsų brangiai,
Mūsų poniai meilingiausiai.
KARALAITĖ
Ach, dievuliai buvo rūstūs,
Buvo rūsčios šviesios jėgos,
Veltuo ėjo mano maldos,
Veltuo prašymai širdingi.
Ach, širdelė mano dreba
Prieš likimą man nuskirtą.
KARALAITIS
Sesutėle mano brangi,
Miela mano mergužėle,
Man seselė, man mergelė,
Man jaunoji nuotakėlė,
Man dailiausioji žmonelė,
Vienutinė mano meilė
Būsi amžinai!
KARALAITE
Broleli!
Mano geras Karalaiti!
Tu šviesiausias bernužėli!
Tu žinai gi, kaip širdingai,
Kaip giliai, neapsakytai
Aš, kaip sesė, tave myliu
Sapno meile nesapnuota.
Kad galėčiau, numanyčiau,
Dangų, broli, tau prilenkčiau!
Bet, broleli, tavo norai,
Tavo šitie nutarimai,
Mano širdžiai yra baisūs
Ir keisti, ir nemalonūs.
Ir drebu visa pamąsčius,
Apie tai tik prisiminus,
Kad tiems norams ir tarimams
Gal jau greitai reiks įvykti.
Ach, kad aš galėčiau laimę
Tau kitaip suteikti!..
KARALAITIS
Sese!
Mano brangi Karalaite!
Tik tavyj bus mano laimė,
Kad tavyj tik meilė mano!
Tu gražiausia, meilingiausia,
Nėr kitos tau niekur lygios.
Sesutėle, širdužėle,
Pamilai mane, sesele,
Tai, prilenkus savo širdį,
Dar labiau tu pamylėsi,
Kaip mergelė, kaip žmonelė
Savo brolį, savo vyrą,
Karalaitį ir karalių.
KARALAITĖ
Ach broleli, broli mano!
Taip klaiku širdyj man daros!
Kaip galėčiau būti sykiu
Tau seselė ir tavoji!
Nepatiks tai, brolužėli,
Nepatiks tai dievulėliams!
PIRMASIS IR ANTRASIS SENIŪNAS
Nepatiks tai, Karalaiti,
Nepatiks tai dievulėliams!
KARALAITIS
Ne, sesele, ne, dailioji!
Jau dievuliai gal taip skyrė,
Kad tik tu esi dailiausia,
Kad nėra kitos tau lygios,
Jau dievuliai gal taip skyrė,
Kad tu liktum karaliene!
TREČIASIS SENIŪNAS
Jau dievuliai gal taip skyrė,
Kad tu liktum karaliene!
TARNAIČIAI IR TARNAITĖS
Jau dievuliai gal taip skyrė,
Kad tu liktum karaliene!
KARALAITĖ
Kaip rūtelių lapužėliai,
Kaip mažieji tie lapeliai,
Taip širdelė mano dreba.
Karalaiti mano! Broli!
Ach, bijau ištarti žodžių:
„Mano būsimasai vyre.”
Kad taip liepi, kad taip nori,
Kad matai čia savo laimę,
Ką aš, vargšė, bedarysiu...
Nors aš virpu ir nerimstu,
Nors širdelė mano pyksta,
Negaliu tau prieštarauti...
Ach broleli mano geras,
Bent manęs tu pagailėtum!..
KARALAITIS
Sesutėle, nuotakėle!
Mano meilės draugalėle!
Eik į savo šviesius rūmus,
Vilkis savo saulės rūbais,
Savo saulės rūbais vilkis,
Į svodbelę renkis!
Kleopas Jurgelionis. Glūdi liūdi. Poezijos rinktinė. V.: Vaga, 1971.