Jurgelionis_gludi_liudi K. Jurgelionis (lit. slapyvardis – Kalėdų Kaukė) išleido studijų knygas „Panemunėlio tarmės fonetika“ (1911), „Kun. A. Vienožinskis ir jo dainos“ (1911) ir tautosakos rinkinį „Mįslių knyga“ (1913). Eilėraščių rinkinys „Glūdi liūdi“ (1916) parodė ryžtą išsivaduoti iš maironinės tradicijos. Vitalinį erotizmą ir „liūdinčio liūdesio“ patirtį K. Jurgelionis derino su simbolizmo ir ekspresionizmo efektais. Stengėsi išplėsti poezijos motyvų ir formų arsenalą, angažuodamasis pomaironinei žanrų įvairovei (nuo baladės iki filosofinių apmąstymų eilėraščio). Deklaravo poetinę kalbą, kurioje nuotaika įsišaknytų kaip savaiminė būties ekspresija, bylojanti estetinį organiškos formos veržlumą.KARALAITĖ
Karalaiti, bernužėli,
Aš į savo rūmus eisiu,
Savo saulės rūbais vilksiuos,
Į svodbelę rengsiuos...
Tik prašyčiau aš dievulių,
Ach, karštai aš jų maldaučiau,
Kad ne man tektų vilkėti
Tais auksiniais saulės rūbais!
Dievulėliai, dievulėliai!
Duokit kitą jam mergelę,
Duokit mano karalaičiui,
Mylimajam brolužėliui,
Mergužėlę patogiausią!
PIRMASIS IR ANTRASIS SENIŪNAS
Dievulėliai! Dievulėliai!
Duokit mūsų karalaičiui
Mergužėlę patogiausią!
KARALAITIS
Eik, sesele, eik, jaunoji,
Eik svodbelėn rengtųs.
Eikit, mergos mergužėlės,
Karalienei patarnautų.
Būk sveika, skaisčioji,
Būk sveika, jaunoji,
Karaliene mano!
VISI
Būk sveika, sveika, jaunoji,
Karaliene mūsų!
Mergaitės apsupa Karalaitę
MERGAITĖS
Eik, sesele, Karalaite,
Eik svodbelėn rengtųs!
Aukso rūbais vilkdinsim,
Daineles dainuosim,
Daineles dainuosim,
Lelijėlėms apkaišysim,
Nuometėlį rengsim.
Eik, sesele, eik, jaunoji,
Eik svodbelėn rengtųs!
KARALAITĖ
Ach seselės mano mielos,
Liūdna, liūdna man tai yra,
Nerami širdelė!
Kad galėčiau, numanyčiau,
Paukštužėle virsčiau,
Savo broliui mylimajam
Mergužėlę rasčiau!
Mergaitės su Karalaite išeina
KARALAITIS
Jūs, tarnaičiai mano mieli,
Eikit renkit puikią svodbą,
Puikų pokylį iškelkit!
TARNAIČIAI
Eisim, brangus Karalaiti,
Eisim rengsim puikią svodbą,
Puikų pokylį iškelsim!
KARALAITIS
Kol sesutė mylimoji
Aukso rūbais vilksis,
Eisiu puošiuos svodbos skraistėm
Ir aš, jos jaunasis.
Pasipuošęs lauksiu sesės,
Lauksiu savo nuotakėlės,
Aš jaunosios savo lauksiu.
TARNAIČIAI
Tegyvuoja Karalaitis!
Tegyvuoja jo jaunoji!
Karalaitis su tarnaičiais išeina
PIRMASIS SENIŪNAS
Prieš senolių papratimą,
Prieš dievulių uždraudimą
Tu keli tą keistą svodbą,
Karalaiti mūsų mielas.
ANTRASIS SENIŪNAS
Prieš senolių papratimą,
Prieš dievulių uždraudimą!
Uždangalas
ANTRAS AKTAS
Karalaitės rūmas. Karalaitė sėdi nuliūdus aukštam krėsle. Ji dėvi auksiniais saulės rūbais. Mergaitės, ramindamos karalaitę, baigia ją puošti svodbon. Valytė, karalaitės auklė, sėdi savo krėsle atokui nuo mergaičių
MERGAIČIŲ CHORAS
Ei, liu-liu-liu-liu!
Didis vandenėlis.
Už vandenėlio,
Už Nemunėlio,
Augo mergelė,
Augo mergelė
Kaip parašyta.
Žyd' jos veideliai
Kaip bijūnėliai!
Žyd' jos veideliai
Kaip bijūnėliai,
O ant galvužės
Jos rūtų vainikėlis.
Ei, liu-liu-liu-liu!
KARALAITĖ
Išdainuotumbit, sesutės,
Išdainuotumbit man, mielos,
Kad už vandenėlio,
Kad už Nemunėlio,
Augtų man bernelis.
Augtų man bernelis
Kaip parašytas,
Skaisčiais veideliais
Kaip bijūnėliais,
Skaisčiais veideliais
Kaip bijūnėliais
Ir ant galvelės
Dimnia kepurėle.
PIRMOJI MERGAITĖ
Brangi ponia, Karalaite,
Tau bernelis išdainuota, T
au garbelė išlialiuota,
Kaip nė vienai mūsų!..
KARALAITĖ
Kaip skaudu, griaudu širdelei...
(Verkia)
VALYTĖ
Ach mergaite,
Kam jos širdį kaip paukštelę,
Išbaugintą balandėlę,
Priminimais griaudeni?
MERGAIČIŲ CHORAS
Ai, neverk, sesele,
Ai, neverk, jaunoji,
Nuramink širdelę!
(Visos suklaupia)
Mes, suklaupusios prieš tavim,
Už tave paverksim.
Mes, sugrudusios prieš tavim,
Savo širdis tau padėsim!
Dega mūsų širdužėlės
Dėl tavęs, mūs Karalaite!
Štai tavęspi teplavena
Jų skaisti liepsnelė!
Eikš prie mūs širdelių,
Eikš čia prie ugnelės,
Semkis ramumėlio,
Semkis stiprumėlio,
Guoskis, Karalaite!
KARALAITĖ
Ach seselės širdingiausios,
Taip didžiai mane pamilot!
Ach, tik trokščiau aš sudegti
Jūs širdžių ugnelėj!
VALYTĖ
Nesudegsi, Karalaite,
Saulės dukra būsi!
MERGAITĖS
Nesudegsi, Karalaite,
Karaliene būsi!
Prie širdelių mūs ugnelių
Mes tave parengsim,
Puošnią skaisčią jaunuolėlę
Dailiai išlydėsim!
PIRMOJI MERGAITĖ
Aš kaselę tau supinsiu,
Geltonų plaukų kaselę
Kaspinėliais geltonais!
(Pina kasą)
ANTROJI MERGAITĖ
Vainikėlį tau uždėsiu,
Žalių rūtų vainikėlį,
Gvazdikėliais įpintais!
TREČIOJI MERGAITĖ
Aš jurginą tau prisegsiu
Prie iškilusios krūtinės,
Prie krūtinės tos auksinės,
Brangia deimanto saga!
KETVIRTOJI MERGAITĖ
Aš tau juosmenį plonutį
Juostele švelnia apjuosiu,
Iškaišyta gintarėliais
Kaip vaivorykštė marga!
PENKTOJI MERGAITĖ
Liemenėlį aš lankstutį
Apibersiu gėlėmis!
ŠĖŠTOJI MERGAITĖ
Pusbatėlius mažutėlius
Apsagysiu žvaigždėmis!
KARALAITĖ
Plaukeliai mano
Jūs geltonieji,
Mergelių pinamieji,
Vėjužio pučiamieji,
Brolužio glostomieji!
Ach, teglostai jus brolužis,
Kol tik brolužis, ne bernužis
Ne dalelės skirtasis,
Kad neplyštų man širdelė!
VALYTĖ (priėjus prie Karalaitės)
Seselės, gana! Jau tai žiniai pasakyti laikas. Karalaite, ganai Jau atėjo tavo laikas savo likimui nuspręsti. Būk tvirta, Karalaite! Mūsų širdys tau sukurtos, tegul tau suteikia paguodos, tegul tvirtybės tau duoda. Atitolink dievulių rūstybę, gelbėk save nuo nelaimės, gelbėk mus nuo nelaimės! Karalaite, skirkis su karalaičiu, skirkis su savo broliu, skirkis su mylimuoju, kad netaptum jo žmonelė.
KARALAITĖ
Ach!
MERGAITĖS
Ką sakai, Valyte! Kaip ji skirsis su Karalaičiu, kaip ji skirsis su mylimuoju, kaip ji paliks jį vieną? Ne, ne, ne, ji nesiskirs, karaliene ji liks, karaliene ji liks.
KARALAITĖ
Valyte! Augintojėle mano! Tu mane išpuoselėjai, tu mane užnešiojai, tu mane vadavai, motinėlę užstojai. Ar tu dabar man rūstų žodelį tari, ar tu man dabar gerą žodelį tari? Ar tu, mane vaduodama, iš mano pilužės varai, iš mano rūmų varai į girias ir tyrus laukus, kur mane kožnas vėjelis užpūstų, kur mane kožnas lietužis užlytų? Kur aš ėjusi eisiu, kur kelelį rasiu, kur galvelę priglausiu?
VALYTĖ
Aš ne rūstų, aš gerą tau žodelį tariu. Eik, Karalaite, nuo Karalaičio, nestok į svodbelę. Tu lygų kelelį atrasi, tu savo laimužę sutiksi. Saulelė leisis ir kelsis, tau kelią rodys, žvaigždelės tave palydės per naktelę.
KARALAITĖ
Ach, bet nematysiu aš savo brolelio, nebematysiu aš Karalaičio nei saulei keliantis, nei saulei leidžiantis!
MERGAITĖS
Ai Valyte, Valyte, neatimk mums Karalaitės, neatimk mums gražulytės! Neatimk!
VALYTĖ
Seselės! Gaila Karalaitės, gaila jaunosios, bet reik nuo dievulių rūstybės vaduotis. Reikia eit Karalaitei dienelę ir kitą, kad neištiktų blogas likimas. Praeis meteliai, praeis ir kiti, ir sugrįš pas mus Karalaitė, sugrįš laukiama, sugrįš išvaduota.
KARALAITĖ
Ach Valyte, kaip aš beateisiu, kaip aš besugrįšiu, viena išėjus klajūnėlė?
VALYTĖ Tu sugrįši, Karalaite, ir išėjusi neisi kaip klajūnėlė. Klausyk! (Paslaptingai) Aš žinau senutę. Ji gyvena pagiryj prie ežerėlio. Jos triobelė samanota, eglių šakomis apklota. Ją nuėjus ten mačiau, jos pagalbos aš
prašiau. Ji žiniuonė, su nežinomais dievais sėbrauja ir iš jų galybės turi. Ji paslaptingą kelią tau atvertų savo paslaptim.
KARALAITĖ
Argi taip galėtų būti?
VALYTĖ Gali. Tik tau reikia panorėti, Karalaite. Tik norėk, norėk, skaisčioji Karalaite! Ar nori? Skubėk sakyt, ar nori, Karalaite.
KARALAITĖ
Ach Valyte!.. Noriu!.. Juk noriu... noriu... Nors širdis man alpsta, kad brolelis reiks palikti, reiks nebematyti jo skaistaus veidelio... Ach, kas mane prakalbins ryto vakarėlio, kas man meilingą žodelį pasakys? Rytelio kur kelsiu, vakarėlio kur gulsiu, niekur savo brolelio nebematysiu.
VALYTĖ
Neraudok, nevaitok, Karalaite! Žodelį tarus, būk tvirta. Einu senutės pakviestų.
Valytė išeina
MERGAITĖS
Ai Valyte, Valyte! Neatimk mums Karalaitės, neatimk mūsų vienintelės! Neatimk, neatimk!
KARALAITĖ
Ach, vai man, ko sulaukiau!
Ach sesutės, seserėlės,
Kas ištiks mane?
Argi taip galėtų būti,
Ar galėtų taip išpulti,
Kad apleisčiau šią pilužę,
Kad su jumis, sesės, skirčiaus,
Kad brolelio nebmatyčiau?..
MERGAITĖS
Neapleisk mūs, Karalaite,
Neapleisk mūs, brangutėle,
Nepalik tu šios pilužės,
Nesiskirk su Karalaičiu!
KARALAITĖ
Reiks gal skirtis, reiks apleisti,
Reiks brolelio nebmatyti!..
MERGAITĖS
Kur tu eisi, kur klajosi,
Gal vargelį vargsi?
Neik iš čia, mūs Karalaite!
Neik, neik, neik!
KARALAITĖ
Ach, aš neičiau, neišeičiau,
Bet man reikia eiti!..
(Ūmai)
Sesės! Sesės! Sesės! Sesėsl
Glauskite mane!
(Puola joms į glėbį. Įeina Valytė su Senute)
MERGAITĖS
Kas tau, kas tau, Karalaite?
Karalaite, Karalaite!
VALYTĖ
Karalaite! Kas tau, kas tau?
Visos glamonėja Karalaitę
Kam taip dūksauji, skaisčioji?
Kam griaudi širdelė?
Didis tavo sielvartėlis,
Rūpestėlis tavo didis,
Bet pakelsi tą likimą,
Ir nurims širdelė.
KARALAITĖ
Ach, jau rimstu... Gal taip reikia... Tik man gaila jūs, seselių, mano gerųjų draugalėlių, tik man gaila mano brolužio!
VALYTĖ
Štai čia atvedžiau aš tą senutę. Pamokys ji tave ko reikia.
SENUTĖ
Sveika, šviesioji Karalaite.
KARALAITĖ
Sveika, senute. Tu žinai mano vargą?
SENUTĖ
Žinau, Karalaite.
KARALAITĖ
Tai kokį tu man kelią parodysi?
SENUTĖ
Kelias, Karalaite, tiesus. Tiesus tiesutėlis. Tai tu taip ir eisi. Ir tu labai greitai eisi. Tik šmakšt, ir nueisi. Ir ten rasi lygias lankas, o ten niekas tavęs neras. Bet tas kelias trim lankais yra apjuostas, tai per tris kartus tu turėsi lįsti. Vienas, du, trys; vienąsyk šmakšt, kitąsyk šmakšt ir trečiąsyk šmakšt. O paskui jau bus tas kelias. Taigi aš čia va turiu tris grandeles: viena grandelė — vienas lankas, antra grandelė — antras lankas, trečia grandelė — trečias lankas. Tai ar tu norėtum, Karalaite, taip išeiti?
KARALAITĖ
Norėčiau.
SENUTĖ
Tai ar jau nori?
KARALAITĖ
Noriu.
SENUTĖ
Tai kad nori, tai še tau tos trys grandelės. Klausyk dabar, ką sakysiu. Kaip vieną grandelę užmausi ant smailinio pirštelio, atsimink, ant smailinio, tai užmovus nueisi ligi juostai. Kaip kitą užmausi ant smailinio pirštelio, tai nueisi ligi pažastų. O kaip trečią užmausi ant smailinio pirštelio, tai jau ir visa nueisi. Tai taip ir bus. Ar supranti?
KARALAITĖ
Suprantu.
SENUTĖ
Tik viską gerai atmink ir daryk, kaip sakiau.
KARALAITĖ
Gerai. Bet pasakyk man, ką aš ten rasiu nuėjus?
SENUTĖ
Tai jau ten pati rasi. Sakau, lygias lankas rasi. O toliau pati pamatysi. Jau čia man nereikia sakyti.
KARALAITĖ
Ačiū, senute.
SENUTĖ
Nėr už ką, Karalaite. Tik atmink, kaip sakiau. O dabar tai sudieu, šviesioji Karalaite.
KARALAITĖ
Sudieu!
Senutė išeina
MERGAITĖS
Tai išeis mūsų Karalaitė! Tai jau mus apleis mūsų Karalaitė! Tai jau nebmatysim mūsų brangiosios! Ai Valyte, Valyte, kam taip padarei?
VALYTĖ
Sesutėlės, taip jau lemta!
Taip geriau bus jai!
Karalaite, Saulės Dukra,
Spindulėli mūs brangiausias,
Nebilgai tarp mūs bebūsi,
Nebilgai mums saule šviesi,
Nebilgai žvaigžde spindėsi,
Nebilgai jau, nebilgai!
Nebilgai gėrėsis akys,
Nebilgai mūs širdys džiaugsis,
Nebilgai jau, nebilgai.
KARALAITĖ (apkabina Valytę)
Ach, taip, Valyte,
Ach, taip, brangioji,
Ach, taip jau man lemta likimo!
Sudieu, Valyte,
Sudieu, sesytės,
Gal jūs jau daugiau nebmatysiu!
MERGAITĖS
Sudieu, Karalaite,
Sudieu, mylimiausia,
Tave mūs širdelės palydi!
Tau dega, liepsnoja,
Tave apgailauja,
Išbėgs jos su tavim kelionėn!
Beldimas į duris
VISOS
Ach!
KARALAIČIO BALSAS
Ei sesyte balandėle,
Ar jau vilki saulės rūbais,
Saulės rūbais ar jau vilki,
Ar eini svodbelėn?
MERGAITĖS
Ach, kas bus?
KARALAITĖ
Ne, broleli dobilėli,
Dar nevilkiu saulės rūbais,
Saulės rūbais dar nevilkiu,
Dar neinu svodbelėn!
KARALAIČIO BALSAS
Ko gaišuoji, sesutėle?
Jau puošnus tavęs aš laukiu,
Jau svodbelėn vesti noriu!
KARALAITĖ
Dar lūkėki, palūkėki,
Dar seguos tik sijonėlį!
(Užmauna grandelę ant piršto ir sulenda žemėn iki juostai)
MERGAITĖS
Karalaite! Karalaite!
(Visos pripuola prie Karalaitės)
KARALAITĖ
Sudieu jums, sesutės,
Sudieu jums, širdelės, sudieu!
Sudieu tau, broleli,
Sudieu, mylimasis, sudieu!
MERGAITĖS
Sudieu, Karalaite,
Sudieu, mylimiausia, sudieu!
(Visos priklaupia ties Karalaite)
KARALAIČIO BALSAS
Ar eini jau, sesute,
Ar jau, mylimoji,
Ar jau, ar jau?
KARALAITĖ
Dar ne, brolužėli,
Dar ne, mylimasis,
Dar ne, dar ne!
KARALAIČIO BALSAS
Ko gaišuoji, nuotakėle?
Laikas jaunąjį sutikti,
Jau svodbelėn laikas.
KARALAITĖ
Dar, broleli, palūkėki,
Dar veržiuos aš kiklikėlį!
(Užsimauna kitą grandelę ant piršto ir sulenda žemėn iki pažastų)
Sudieu tau, broleli,
Sudieu, mylimasis, sudieu!
Sudieu jums, sesutės,
Sudieu jums, širdelės, sudieu, sudieu!
MERGAITĖS
Sudieu, Karalaite,
Sudieu, mylimiausia, sudieu!
KARALAIČIO BALSAS
Ar jau, sesutėle,
Ar jau, lelijėle,
Ar jau, ar jau?
KARALAITĖ
Jau tuoj, brolutėli,
Jau tuoj, dobilėli;
Jau tuoj, jau tuoj!
(Užmauna trečią grandelę ir palengva sulenda visa į žemę, dainuodama ,,Sudieu!")
MERGAITĖS
Ai, vai mums!
Karalaite! Karalaite!
Ai, nebėr mūs Karalaitės!
Ai, nebėr mūs saulutėlės,
Ai, nebėr, nebėr!
KARALAIČIO BALSAS
Jau eik, sesutėle,
Jau eik, mergužėle,
Jau eik, jau eik!
MERGAITĖS
Ach! Kas mums daryt?
VALYTĖ
Bėgti! Bėkim iš čionai!
Mergaitės išbėga
KARALAIČIO BALSAS
Daryk, sesele,
Daryk dureles!
Tyla
Sesutėle, mergužėle,
Ko balselio nepaduodi?
Tyla
Ach, kas ten būtų ištikę?
Ei, darykite duris!
Atidaroma durys. Įeina Karalaitis su seniūnais ir tarnaičiais
KARALAITIS
Vai man, kurgi mano sesė?
TARNAlČlAI
Vai mums, kurgi mūsų Karalaitė?
KARALAITIS
Ei, ieškot, ieškot, ieškot!
Ei, suraskit mano Karalaitę!
ANTRASIS SENIŪNAS
Ar berasi, Karalaiti?
Toks dievulių nusprendimas!
PIRMASIS SENIŪNAS
Prieš dievulių nusprendimą
Tu rengei tą keistą svodbą...
TARNAIČIAI
Ei, ieškot, visi ieškot,
Ieškot, ieškot, ieškot!
KARALAITIS (laužydamas rankas)
Vai man, vai man, vai man!
O dievuliai, kurgi sesė,
Kurgi mano seserėlė,
Kurgi mano seserėlė,
Kurgi, kurgi, kurgi, kur?
VISI (sumišę)
Kurgi mūsų Karalaitė,
Kurgi, kurgi, kur, kur?
Uždangalas
Čikaga, 1912—1913
Kleopas Jurgelionis. Glūdi liūdi. Poezijos rinktinė. V.: Vaga, 1971.