jaunuju_kurybos_rinktine_keturi_1986 Jolanta Malerytė gimė Plungėje 1957 m. Augo ir mokėsi Raudondvaryje. 1974 m. su tėvais išvyko iš Lietuvos į Izraelį, kur baigė gimnaziją. Tel Avivo universitete studijavo klasikines kalbas ir įsigijo bakalauro laipsnį. Studijose parodė didelius gabumus kalboms bei literatūrai. Profesoriai skatino siekti daktarato. Vis dėlto, atsisakiusi tolimesnių studijų, ji išvyko į Kanadą gyventi Vancouveryje, arčiau tėvų. Poeziją rašyti pradėjo Lietuvoje. Išeivijoje jos eilėraščiai buvo spausdinami „Aiduose“, „Ateityje“ ir „Draugo“ kultūriniame priede. 1976–1979 m. ji laimėjo kelias pirmąsias poezijos premijas „Ateities“ jaunimo konkursuose. J. Malerytės kūryba įtraukta į 1986 m. išleistą jaunųjų poezijos rinkinį „Keturi“.
* * *
Rugpjūtyje medžius nuplauna paukščių raudos,
Ražienose pasklinda balkšvos snaigės...
Rugpjūčio naktimis be galo tylios delčios...
Ramus vanduo ir tylios žvaigždės.
Paliko gervės mane vieną
Ateinančiai snieginei tylai...
O po pjūties užgęsta žvaigždės
Ir medžiai nuo raudų pražyla.
Rugpjūty stoviu vidur lauko...
Ištirpsta paukščiai debesyse...
Ir, pagailėjus balto skausmo,
Aš vėl su paukščiais neišskrisiu...
* * *
Kaip tavo rankos —
upėje vanduo
Toksai raminantis, švelnus ir keistas...
Vienatve degančiuos sapnuos
Ilgiuosi tavo rankų vaisto.
Ir kaip šviesa —
vienoda ir tyli —
Sudžiūvusios gelsvokos ramunėlės...
Ištiesk rankas. Juk tu turi
Vaistų. Laukų išblyškę gėlės
Kaip tavo rankos irgi —
ir todėl
Laukai sugėrė bičių karštį.
Tu ant liepsnojančios kaktos
Uždėk man savo rankų tvarstį.
Ir bus, kaip upėje vanduo,
Įbridusiai tik pasišildyti,
Bus tavo rankos. Ir ruduo,
Sužvarbusią apglėbęs pilnatį...
* * *
Švelnumas —
Lyg sužeistų langų riksmas
Negirdimas.
Besvoris
Kaip paklusnumas,
Bejėgis
Kaip gėlių vytimas,
O gal nesamas
Kaip paparčio žydėjimas?
Švelnumas —
Lyg išdidžios vienatvės melas
Nematomas.
Dūstantis
Kaip išsiskyrimas,
Dužus
Kaip tikėjimas,
O gal bereikšmis
Kaip nuolankumas?
Švelnumas —
Alkanas.
Pasimetęs
Kaip mano laukimas.
Mylėtas,
Išduotas,
Bet neužmirštas.
Ir todėl beprasmis.
* * *
Gudobelėm sukrykštė naktys...
Pabusiu...
Ir, baugiai apglėbus šešėlį,
Suklusiu.
Languose sustings minčių šukės.
Palūšiu...
Prašau, pasakyk man nebūti —
Nebūsiu.
O keistos gudobelių naktys
Vėl tylios.
Bejėgiškai purtau šešėlį
Nebylų...
Ir šiandien, kaip vakar, nuo skausmo
Užmigsiu,
Tik dar vieną šukę languose
Paliksiu...
Vienatvė per miegą sukliko!
Pabusiu...
Nutykino paupiu medžiai —
Pajusiu...
* * *
Iškrito saulė iš mano rankų!
Per visą dieną
Tekėjo miglos, o mano lankos
Atrodė mėlynos.
Gaudė aguonos kritusią saulę —
Dingusį miegą...
Mėlynos miglos, rodos, šienauja
Raudonas sniegenas.
Vakar suskyniau lanku aguonas
Saulei surinkti!
Miglos išgėrė skaisčiai raudoną
Sniegenų rimtį...
* * *
Pušys išgėrė saules, —
Upėse jų jau nerasi...
Ištiesei rudeniui saujas,
O pagalvojai — pavasariui.
Blyksi birių naktų sagtys...
Tos mėlumos nesuprasi...
Rudenio mėlynos naktys,
O pagalvojai — pavasario.
Pušys geltonos ir šviesios...
Išgertų saulių nerasi...
Rudeniui meilę ištiesus,
Tu nusivylei pavasariu.
LIETUS MANO KIEME
Klevo lapais rudeniniais
Šlapios katės
Čiužinėjo, kol paslydo...
Liepos matė,
Bet pagelbėt nesuspėjo...
Lapai lūžo,
Mano katės nubildėjo
Ir į liepas įsivėlė,
O po kiemą
Smagūs lietūs šniurinėjo
Kiaurą dieną.
KETURI: jaunųjų poezijos rinkinys. – Chicago (Ill.): Ateities literatūros fondas, 1986.