balys_auginasBalys Auginas (tikr. Balys Augustinavičius, 1917–2001) – poetas, radijo darbuotojas, visuomenės veikėjas. 1936 metais baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Po gimnazijos sekė Karo mokykla, o 1937–1940 metais Vytauto Didžiojo universitete studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą. Nuo 1940-ųjų iki 1944 metų vasaros dirbo diktoriumi Kauno radiofone. Pasitraukęs su šeima iš Lietuvos, dirbo Ravensburge įsteigtoje lietuvių gimnazijoje: dėstė lietuvių, lotynų kalbas, visuotinę ir Lietuvos istoriją. 1947 m. buvo priimtas į Lietuvių rašytojų tremtinių draugiją. 1949 m. drauge su S. Santvaro šeima, H.Radausku ir kitais žymiais žmonėmis, pasiekė JAV ir apsigyveno Klyvlende. Amerikoje iki pat pensijos dirbo fabrike.
Rašyti Balys pradėjo devintaisiais gyvenimo metais. Nuo 1933 metų jo eilėraščiai, novelės, feljetonai, satyros buvo spausdinami jaunimo ir suaugusių žurnaluose. 1940 metais išėjo pirmasis B. Augustinavičiaus eilėraščių rinkinys „Pamažu vis degu“. Emigracijoje jo kūrinių pasirodė „Lietuvių dienose“,„Dirvoje“, „Drauge“, „Aiduose“. 1956 m. išėjo eilėraščių rinkinys „Paparčio vėduoklė“ (su dedikacija „Mano žingsnių palydovei Valerijai“), 1979 m. – „Giesmės žydėjimo metas“ (skirtas „Tėvynės garsų“ radijo trisdešimties metų sukakčiai), 1992 m. – „Metaforų smuikas“ (skirtas neseniai mirusiai žmonai Valerijai), 1995 m. – „Kalėdų paukštė“ ir jau Lietuvoje 2000 m. – „Namų pašvaistė“ (išleido „Varpo“ leidykla). „B.Augino lyrika alsuoja prieraišumu gimtajai žemei, tuo Vienintelio krašto begaliniu ilgesiu, autoriaus subtiliu muzikalumu ir, aišku, visa tai persmelkta Meilės“ (Marija Macijauskienė).
NEMIGA
Mėnuo – (lyg pelėda) – tupi medyje.
Pilnatis sidabriniais siūlais
Išsiuvinėta žolėj.
Naktis (kankinama nemigos)
Klaidžioja vaiduokliu.
Nuoga tyla
Įsisupa
Į mėnesienos mezginius
Ir, lyg pamišus Ofelija,
Apstulbusi stebi
Upelio gyvąjį sidabrą.
Slėny nubudusios
Neužmirštuolės akys
Kupinos
Neapsakomai mėlyno
Siaubo.
Pelėdos išplėstas vyzdys
Sustingo pilnačiu
Ant mano suplyšusio
Sapnų voratinklio
šilko.
Auginas, Balys. Giesmės žydėjimo metas, lyrika. – Clevelend, Ohio: 1979.
PABUDIMO PASAŽAS
Bėgantis klanas
Nusineša
Tirpstantį sniegą –
Karklas apsirengia
Minkštais
Katinėlių kailiais,
Ir vėjai
Dainuoja
žydinčią dainą – –
Naktimis
Medžiai gimdo
Pumpurus
Ir kelia žolę
Iš patalo –
O lapai
Ima skraidyti
Kaip žalios peteliškės – –
Pagaliau
Jauniausias
Vieversio sūnus
Suklinka lizde
Tokia saulėta,
žalia giesme,
Kad saulė išeina
Maudytis
Sužaliavusioj pievų
Kūdroj –
Skaidriai nuoga –
Net kurmis
Išlenda
Iš žemės
Į ją pažvelgt – –
Pienės subrenda
Į žalsvą okeaną
Ir, pindamos
Gelsvas kasas,
Gundo
šilkinį vėją – –
Kloniais,
Išsiuvinėtais gėlių
šilkais,
Eina puošnus
žalsvamarškinis,
Hamsuniškas klajūnas –
Nuo jo šviesios
šypsenos
Prisikelia
Paliegęs gluosnis,
(Lyg nubudęs Lozorius) – –
Į pavasariško Pano
Dūdelės melodiją –
(Saldžią, kaip klevo sula)
Virpa žibuoklės
Ir pakalnutės
Slėnyje –
Ir pražilusios
Širdys
Vėl užsidega
Jaunystės tulpėm – – –
Auginas, Balys. Giesmės žydėjimo metas, lyrika. – Clevelend, Ohio: 1979.
PANIKA
Vidurnaktis atidaro duris
Į žydinčią dykumą.
Sprogus pumpuro granatai –
Iš patalo pašoka
Užsimiegojusi žolė:
žaliausiom kulkom
šaudo medžių automatai,
Ir tulpių kraujo
Prilašėjus pakelė – –
Aprasoja žemė šiurpu,
Sapnuodama
Aksomo guolyje –
Tik geltonkasė pienė
Siūbuoja žalvario varpu
Geltoną melancholiją – – –
Auginas, Balys. Giesmės žydėjimo metas, lyrika. – Clevelend, Ohio: 1979.
AMOROSO
Saulė
Įkaitusiais veidais
Straksi medžiu viršūnėmis –
Lyg mergina,
Skubanti į pirmąjį
Pasimatymą –
Užsnūdusio
Vidudienio papėdėje
Žolė užsidega žalumu
Ir šukuoja
Savo degančius plaukus,
Du klevai
Žaidžia pumpurais,
Du keliai
Susitinka
Pražydusiam danguj,
Dvi smilgos
Paslaptingai šnabždasi
Saulėtam vėjuje,
Bučiuojasi
Du balandžiai
Ant bažnyčios blizgančio bokšto –
Pumpurų skubančiuos žingsniuos
Nubunda žmogaus širdis:
Du paukščiai
Ją aptaško žiedais,
Apsilieję giesmėmis –
O naktį delčia
Vaiskiom rankom
Apkabina
Virpantį tvenkinį,
Nes meilei ir laimei
Neužtenka vienatvės,
Nes tik du atranda pavasarį,
Ir du – pagimdo žydėjimą – –
Auginas, Balys. Giesmės žydėjimo metas, lyrika. – Clevelend, Ohio: 1979.
PUSIAUNAKTIS SENAMIESTY
Senutė turgavietė
Panarino žvilgsnį
Į nudilusias
Akmenų kurpes:
Jomis avėjo laikas – –
Gatvėje švilpaudamas,
Vidunakčio valkata vėjas,
Neono šviesų aureolėje
Sklaido vakarykščius laikraščius:
Negyvą praeitį
Jis numeta sąšlavynams.
O nudriskę namai,
Susigrūdę krūvon –
(Kaip seni cinikai) –
Degančiais vyzdžiais
Seka nuogus merginų
Šešėlius.
Naktis pakabina dalgį
Ant sidabrinės
Telefono vielos.
Kaimynystėje
Paklydęs katinas,
Užuodęs mėnesieną,
Pavirsta
Tarzaniška serenada.
Šaligatvy ties taverna,
Neblaivios piktžolės
Linguoja girtam svaiguly.
Praeidamos mašinos
(Naktibaldos paraudusiom akim) –
Nuduria jas
Stikliniais,
Panieka spindinčiais
Pirštais – –
Auginas, Balys. Giesmės žydėjimo metas, lyrika. – Clevelend, Ohio: 1979.
KAITROS DETALĖ
Kaip karštai kvėpuoja
Dienovidis,
Kopdamas su saule
Mėlynom horizonto atkrantėm!
Suskirdusi paukščio daina
(Prasikalusi pavasarį)
Gyvena tuščiaviduriam sausmedy
Ir nebežydi dausose.
Paupy maudosi vasara,
Nuoga ir aistringa,
Numetusi žieduotą drabužį
Į degančią smiltį – –
Gruzdančia velėna
Rieda saulės žemuogė,
Žolė – nurudusi katė –
Šiurkščiai niurzgia
Vasarvidžio gaisre.
Tik mieguistas dangus
Prasega pūkuotą
Debesiukų apikaklę
Ir savo balzganą veidą
Panardina
Daubos dulkėse – – –
Miršta uždusęs vėjas –
Tvanku.
Auginas, Balys. Giesmės žydėjimo metas, lyrika. – Clevelend, Ohio: 1979.
ŽALIAM GIMTADIENĮ
Lyja – – –
Kovarnis dreba pašiurpęs.
Už kalvų – pavėlavęs pavasaris
Aunasi žydinčias kurpes –
Tulpę ir leliją – –
Rąžos pavasario seserys –
Bundančios gėlės –
Lyg žaliuojančios strėlės,
Iššokę
Iš žolės šlapių kailinių,
Jos stebi mėlyną šokį:
Atjaunėjęs,
Alyvom alsuojantis, vėjas
Basas
Siaučia ant išbarstytų
Žibuoklių vinių – –
Giedodama
Skrenda į dangų
Medžio lazda.
Ir savo žalių sparnų
Išsigandus,
Ji suklinka
žiedais – – –
Auginas, Balys. Giesmės žydėjimo metas, lyrika. – Clevelend, Ohio: 1979.
VASARĄ AUTOMOBILIŲ KAPINYNE
Aikštėj šiukšlynas riedmenų:
Mašinų išnirę griaučiai
Liepsnoja degančioj kaitroj
Laužyno kapinyne jos nejaučia
Saulėto durklo nugaroj,
Nes jos tik plieno laužas,
Tik surūdijus praeitis,
(O lėkėte jaunystėje –
Pašėlusios padaužos –
Kol kryžkelėj sustabdė jus
Mirtis –)
Tyla. Ir dulkės. Rausvos rūdys.
Ir piktžolių vešli giria.
Tarp miegančių plieninių kūnų
Taip tingiai varnalėšas tūno –
Lyg atlapausis šuo, užsnūdęs
Kapų šalnoj ir vasaros žaizdre – –
Auginas, Balys. Giesmės žydėjimo metas, lyrika. – Clevelend, Ohio: 1979.
ŽALSVOJI AKVARELĖ
Žaliukėlė žemės prijuostė,
Išsiuvinėta
Melsvais upelių siūlais,
Džiūsta saulės atokaitoj –
Per ją perbėga pienės,
Smilčių takai –
Lyg linksmi ir geltoni
Driežai –
Skubantiems
Vieškelio žalčiams
Saulėlydis
Uždeda saulės karūną,
O svajoklės alyvos
Pasmilko smilkalais
Vakarėjantį skliautą:
Apsvaigsta žalvario debesys,
Ir medžiai čiaudo žiedais – –
Paauguolės obelaitės
Kuštasi prietemoj –
Jų baltais atodūsiais
Nusidažo dangus,
Ir žalsganas mėnuo
Kalbina
Vyšnių nekaltybę – –
Žemė gimdyvė
Ištaria sodrų
Žydėjimo žodį
Auginas, Balys. Giesmės žydėjimo metas, lyrika. – Clevelend, Ohio: 1979.
METAFORA
Rytas atsklendžia duris
Besibeldžiančiai dienai
Ir nakties antkapio raktą
Meta bundančios upės širdin:
Upė nuplukdo
Dainuojančius sielius
Dienos. Saulėtos valtys
Užkloja šešėlius –
Buriu pėdsakus
Pavagia vėjai – –
Pailsusios upės pakrante
(Nuskendusios dienos ieškodamas)
Vaikšto verkiantis vakaras –
Mirusio ryto anūkas.
Jis randa dugno drumzlėse
Skenduolę delčią –:
Nakties mauzoliejaus
Sidabro raktą – –
Auginas, Balys. Giesmės žydėjimo metas, lyrika. – Clevelend, Ohio: 1979.