1. Dieviškasis Julijus
Gatvės merga toji poezija,
išsijuoks, išsišaipys iš paties Cezario.
Imperija parpuola, nusižemina, o ji vis – ne ir ne,
Gatvės merga toji poezija.
„Visų moterų vyras, visų vyrų žmona“, –
ir šitaip ji apie mane, apie mane!..
Gatvės merga toji poezija,
išsijuoks,išsišaipys iš paties Cezario.
2. Dieviškasis Augustas
Tėvynės tėvo titulą man suteikė tauta,
aš jį pateisinsiu kalbom, darbais ir žygiais,
puikių amfiteatrų tautai pristatysiu,
Tėvynės tėvo titulą man suteikė tauta.
Visoj šaly surengsiu neregėtas žaidynes,
romėnai šitaip mėgsta duoną, žaidimus, varžybas.
Tėvynės tėvo titulą man suteikė tauta,
aš jį pateisinsiu kalbom, darbais ir žygiais.
3. Tiberijus
Jaunos mergytės, dailūs berniukai,
baltos ožkytės, maži angeliukai,
šoka, dainuoja, sparneliais moja,
jaunos mergytės, dailūs berniukai
Meilės žaidimais senį vilioja,
imperija žydi, imperija ploja,
jaunos mergytės, dailūs berniukai,
baltos ožkytės, maži angeliukai.
4. Kaligula
I
Toks baltas kaklas ir tokia daili galva,
tik įsakysiu – ims ir nusiris!
Prie vartų stumdosi tamsi kvaila minia,
toks baltas kaklas ir tokia daili galva,
žaidimų jai ir kraujo niekad negana,
jos nepasotins didingiausias reginys.
Toks baltas kaklas ir tokia daili galva,
tik įsakysiu – ims ir nusiris!
II
Dvi gerklės: geria, ryja, lėbauja ir liežuvauja,
paliepsiu, sargybiniai kaipmat jas perpjaus!
Vaizdelis vertas konsulų, senatorių, poetų,
dvi gerklės: geria, ryja, lėbauja ir liežuvauja,
pasaulis savo imperatoriams šykštus ir nedėkingas,
paliktų be skatiko, titulų, garbės, jei tik galėtų.
Dvi gerklės: geria, ryja, lėbauja ir liežuvauja,
paliepsiu, sargybiniai kaipmat jas perpjaus!
5.
Protelio
todėl gyvenimą ir leidžiu tarp menų, tarp knygų,
etruskų praeitis, Kartaginos istorija garbinga,
protelio, ak protelio, retsykiais pristinga.
Pietums vėl grybai – nuostabiausi marinuoti
grybai,
daug grybų didelėj ir klestinčioj valstybėj!
Protelio, ak, protelio retsykiais pristinga,
todėl gyvenimą ir leidžiu tarp menų, tarp knygų.
6. Neronas
I
Ant kelių puolus gal, sakau, tautos atsiprašyti,
viešai, teatrališkai, už buvusias ir būsimas kaltes.
Minia parūstautų, bet savo imperatoriaus
tikriausiai nepasmerktų.
Ant kelių puolus gal, sakau, tautos atsiprašyti,
kaip atgailą surengčiau gražų didelį koncertą,
skaityčiau savo dievišku balsu eiles.
Ant kelių puolus gal, sakau, tautos atsiprašyti,
viešai, teatrališkai, už buvusias ir būsimas kaltes.
II
Gyvenau kaip menininkas, kaip poetas,
o mirti turiu kaip šuva!
Negaliu ligi šiol patikėti –
gyvenau kaip menininkas, kaip poetas,
o dangus ten aukštai toks žvaigždėtas,
taip pasiutusiai svaigsta galva.
Gyvenau kaip menininkas, kaip poetas,
o mirti turiu kaip šuva!
2008 m.