Vytautas Skripka (g. 1943) – produktyvus gamtovaizdžių poetas. 1962 m. baigė Vilniaus miškų technikumą, dirbo miškininku, studijavo žurnalistiką, buvo „Literatūros ir meno“ redakcijos darbuotojas. Pirmąją knygą išleidęs 1969-aisiais, iki 2005 m. išleido 21 eilėraščių rinkinį. 1997 m. apdovanotas P. Širvio literatūrine premija už eilėraščių knygą „Vigilijos“. V. Skripkos rinkiniuose vyrauja Rytų Aukštaitijos giedančių miškų, švedkapių tyloj dainuojančių bičių, sidabrinės beržo lingės metaforizuotas gamtovaizdis, persmelktas įstabumo lūkesčio. Lyriškai išskaidrintas gamtos aprašymas reflektuoja pakylėtą būseną. „Vėlesniuose eilėraščiuose kalbėjimo monotoniją išsklaidė užsimezgusi egzistencinė refleksija apie „netesėjusiųjų kartą“ ir žmogų „nugalėtu veidu“, atsirado vaizdo daugiasluoksniškumas, lyrinės potekstės įtampa, energingesni kompozicijos judesiai, grindžiami griežta ketureilio disciplina ir kontrastiškais deriniais, giminingais Henriko Radausko poetikai“ (Vytautas Kubilius).