Antanas Rimydis (1905–1994) – poetas, prozininkas, vertėjas, keturvėjininkų sąjūdžio narys. Mokėsi Raseinių ir Kauno gimnazijose, 1923–1925 m. – Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1921–1929 m. dirbo susisiekimo ministerijoje, nuo 1930 m. – Žemės ūkio rūmuose, kur 1931–1944 m. leido „Ūkininko patarėją“, 1941–1944 m. buvo jo redaktorius. 1934 m. įsteigė laikraštį „Literatūros naujienos“, jį leido ir redagavo iki 1936 m. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Augsburge (Vokietija) 1948–1949 m. dirbo „Žiburių“ redakcijoje. 1950 m. apsigyveno JAV. Keletą metų dirbo įvairiose Niujorko įmonėse, vėliau – „Laisvosios Europos“ radijuje. Eilėraščius publikuoti pradėjo 1922 m. Aktyviai dalyvavo „Keturių vėjų“ sąjūdyje, buvo „paldieninkų“ dalyvis. Išleido eilėraščių rinkinius „Mano Vedos“ (1924) ir „Knyga be vardo“ (1926). Pirmajame rinkinyje avangardizmas dar pinasi su simbolizmu, o antrasis – aiškiai avangardistinis (laisvas eiliavimas, šnekos intonacijos, drastiškos metaforos, akibrokštas ankstesniems menininkams, originalus plakatiškas apipavidalinimas). „Daug davė „Keturi vėjai“. Kai kas tolimas apie juos dar ir dabar nei šį, nei tą pašneka. Tačiau tai buvo universali literatūros mokykla. Buvo išgvildentos beveik visos literatūrinės kryptys, laboratoriškai, per aštraus kriterijaus mikroskopą išstudijuotos formos ir stiliai; drąsiai buvo daromi eksperimentai“ (iš A. Rimydžio autobiografijos, 1936).