tekstai.lt

tekstai.lt svetainę

galima paremti

SMS žinute

  • abc
  • tekstai
  • žurnalas "Metai"
  • tekstai apie tekstus
  • versti tekstai
  • vaizdo tekstai
  • garso tekstai
  • fototekstai
  • literatūriniai sąjūdžiai
  • literatūros srovės
  • literatūrinės kartos
  • antologijos
  • tekstų nuorodos
  • tekstai.lt iki 2008 m.

autoriai

Viktorija Daujotytė Regimantas Tamošaitis Renata Šerelytė Castor&Pollux Vytautas Kubilius Gintaras Beresnevičius Marius Burokas Kęstutis Navakas Jūratė Sprindytė Vladas Braziūnas Sigitas Geda Laura Sintija Černiauskaitė Danielius Mušinskas Tomas Venclova Aidas Marčėnas Giedrė Kazlauskaitė Jurgis Kunčinas Kazys Boruta Valdemaras Kukulas Eugenijus Ališanka
  • tekstai.lt
  • tekstai

Ostrauskas Kostas

  • Kostas Ostrauskas

Kostas Ostrauskas (1926) – dramaturgas avangardistas, kritikas.  1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos, studijavo lituanistiką Pabaltijo universitete Pineberge (Vokietija) bei baltistiką ir slavistiką Pensilvanijos universitete (JAV), o nuo 1952 m. dirbo šio universiteto bibliotekoje. Kaip rašo Loreta Mačianskaitė, K. Ostrauskas – ryškiausias avangardistinės dramaturgijos atstovas lietuvių literatūroje, absurdo teatrui artimomis priemonėmis nagrinėjantis žmogaus susidūrimo su likimu ir mirtimi patirtį. Vietoje tradicinių personažų jo dramose veikia metaforinės figūros, o konfliktą nustelbia būties problematika, sutelkta į iracionalią, neretai paradoksalią situaciją. Pirmąja unikalia lietuvių literatūroje avangardistine drama laikoma pjesė Gyveno kartą senelis ir senelė (1963-69). Kūrinys pasižymi minimalistiniu dialogu, tragiško farso situacijomis, kur senelė mezga jos žuvusį sūnų primenančiam nuomininkui megztinį, nuomininkas juo džiaugiasi, o senelis jį tyliai užmuša plaktuku. Tada senelė įbrėžia sienoje vienuoliktą brūkšnį – tiek keršto aukų likimui už pasiglemžtą sūnų – ir mezga jau kitą megztinį, tęsdama būties absurdo vyksmą. Žmoniškosios būties problematika ir menine branda šiai pjesei artimos dramos Duobkasiai (1964-65), Lozorius (1971), Čičinskas (1974-75). Keturių dramų ciklas Metai (1968), imituojantis A.Vivaldi koncertų smuikui ciklą Metų laikai, siurrealistinėmis priemonėmis deromantizuoja vyro ir moters vedybinę idilę. Dramoje Gundymai (1983) parodijuojami H.Boscho Šv. Antano gundymai bei kiti jo kūriniai. Tekstas tampa gyvybingas dėl komiško žodžių žaismo, įtarumo psichozės. Pirmojoje lietuviškoje postmodernistinėje dramoje Ars amoris (1991) daromas klasikinių literatūros kūrinių citatų, parafrazių, komentarų montažas, viešpatauja stulbinančios priešpriešos ir paradoksai, scenų ir intonacijų kaitos žaismas. Dramoje Romos poetas Ovidijus vedžioja Šekspyro dramos herojus Romeo ir Juliją po garsiausių meilės istorijų galeriją; aiškinti meilės prigimties ateina personažai Hamletas, Faustas, Don Kichotas, taip pat kūrėjai Dantė, Sapfo, Markizas de Sade‘as, Casanova, Baronas, Wilde‘as. Dramaturgas imituoja įvairiausių epochų balsus, juos grakščiai ironizuoja ar parodijuoja. Be minėtųjų ir kitų dramų K.Ostrauskas išleido kritikos straipsnių, atsiminimų ir laiškų rinkinį Žodžiai ir žmonės (1997).

 

Apie Kostą Ostrauską ir jo tekstus

Castor&Pollux. Geriau chaosas negu nieko (Kostas Ostrauskas. Užgavėnių kaukės, 2006)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Kostas Ostrauskas (1996)

 

Kosto Ostrausko tekstai

Kategorijos straipsnių sąrašas Ostrauskas Kostas
Pavadinimas
Kostas Ostrauskas. GYVENO KARTĄ SENELIS IR SENELĖ (1963, 1969)
Kostas Ostrauskas. JŪRATĖ IR KASTYTIS (1976)
Kostas Ostrauskas. Lozorius (1971)
Kostas Ostrauskas. Ofelija, Hamletas... ir Veronika? (2009)
Kostas Ostrauskas. PYPKĖ (1951) 1
Kostas Ostrauskas. PYPKĖ (1951) 2
Kostas Ostrauskas. ŽODŽIAI, ŽODŽIAI, ŽODŽIAI... (1990)

Aukštyn

© 2023 tekstai.lt