Aidas Marčėnas (g. 1960) – poetas, eseistas, literatūros kritikas. 1994 m. „Poezijos pavasario“ laureatas, 2005 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Baigęs vidurinę mokyklą, studijavo Lietuvos konservatorijoje. Išbandė daugelį profesijų. Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Šulinys“ (1988, Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija už geriausią metų poetinį debiutą). Vėliau išleido eilėraščių rinkinius „Angelas“ (1991), „Dulkės“ (1993), „Metai be žiogo“ (1994), „Vargšas Jorikas“ (1998), „Dėvėti“ (2001), „Pasauliai“ (2005). 2006m. išleista poeto kūrybos rinktinė „Eilinė“. Pirmųjų A. Marčėno rinkinių lyrika skaidri ir muzikali. Vėlesniuose greta silabotonikos atsirado verlibrai: ilgi sakiniai, pilni įterpinių, kartais nekasdieniškai iškilmingi, besiremiantys sapno ar regėjimo poetika, kuri leidžia derinti siurrealistiškai neįtikėtinus ir realybėje nesisiejančius vaizdus. Kartais.užsidedama juokdario, kuris linksmina, kvailioja, šaiposi, bet ir sako tiesą, kaukė. Stilizuotas jausmingumas gesinamas ironija, sentimentalų poetizmą čia pat keičia ironiškas prozaizmas. Poetas daug dėmesio skiria eilėraščio skambesiui, rimui, ritmui, griežtoms, kanoniškoms formoms (yra parašęs modifikuotų sonetų vainikų), todėl jo kūrybą mėgsta dainuojamosios poezijos atstovai. A. Marčėnas – vienas iš nedaugelio lietuvių poetų, šiuolaikiškai rašydamas apie dabartį, laikosi formos reikalavimų. „Jis veikiau klasikinio tipo poetas. Tai lengvai suprantama, malonu skaityti paprastai, protingai ir labai dažnai, manau, tiesiog nuostabiai parašyta“ (Tomas Venclova).