Tautvyda Marcinkevičiūtė „K.E.Lione“Tautvyda Marcinkevičiūtė „K.E.Lione“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Poeto misija

 

Poeto misija gal net platesnė už Misis – Ipe,

Nors jaunos poetės greit tampa misėmis,

                                                Po to misis–ėmis,

Na, o seni poetai – misionieriais.

                                      Sutramdyt stabmeldystę, stabligę

Ir sustabdyt vartojimo žvėrį, atakuojanti staiga, –

Žmogėdrą. Stiklinėm letenom

Ir nikeliuotu korpusu su požeminėmis konstrukcijomis,

Ir banaliausiais titrais bei subtitrais.

Dvasia?

Net gatvių bukinistai pristinga vietos

Nemirtingajai eilutei – atitarnavę rinkiniai

Dalinsis maisto atliekomis

                                      Prie konteinerių kartu su bomžais.

Tai kas, kad su varlytėm po kaklu

Tarytumei atsiimant premiją iš rankų Nobelio.

Tačiau ne tai svarbiausia, kuo poetas mis,

Ir ar poetė tapo mis, ir ar nemirs

Kuris nors vėl iš jų staiga,

Nors skelbta, kad jis nemirtingas.

Nes granata krūtinėje,

O gal ir bomba visa nesprogus amžiuj praėjusiam,

Dar tebetiksi,

Kad čia, kaskart netikėtumais

Ji pribloškiančiam žemyne,

Poetas liktų ne dvasna –

                                      Dvasia, –

Kuri džiaugsme arba skausme

Platesnė ir už Misisipę.

 

2007.V.3

 

Marcinkevičiūtė, Tautvyda. K.E.Lionė: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.

 

 

 

Prieštaringos reputacijos banknoto kelionė

 

Kelionė tiktai vieno iš banknotų – banko pareikštų notų

Valstybės Piliečiams, kad, jei nedirbs,

Privatų būstą, automobilį, rūkytas kiaulės ausis

Kaip savo pačių matys nupjautas,

Beviltiškumo Saulei tvieskiant

Į sujauktą jų migį

Per patį smegenų įmygį

Šiluminėje trasoje, Saint Remy terasoje,

Kai viskas, ką terasi

Pro aprasojusius nuo įtampos stiklus,

                                     Yra ne „Stikliai“,

Bet trąšos tartum iš po žemių

Išdygti vienišam banknotui

Po dvidešimt keturių valandų darbo paros,

Nota bene, jo, kaip ir tavo, likimas

Individualus: jei iš tavęs vos palietus,

Jį išplėšė vanduo ir duona,

Smėlis ant kapo,

Pračiuoždami su riedlentėm pro šalį,

                                       Tavęs iš jo

Nebeatims plėšikai, ir tu sakai:

Tad kam man

Ta pirštų ir atspaudų komunija,

Tad kam man

Tos kaimenės dramblių,

Sutrypti pasirengusių,

Ir aimanos pravirkti pasiruošusių kaimanų

                                        Upėj

Krokodiliškai

Ir broliškai,

                           Tad kam man

(Eiklaus neturint žirgo)

                           Turto kamanos?

 

2007.III.6

 

Marcinkevičiūtė, Tautvyda. K.E.Lionė: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.

 

 

 

Grožio industrijos įsakymų komentarai

 

Rojuje Adomui Ieva tikriausiai atrodė tobula, arba jam mylimoji buvo

tokia Tabula Rasa, kad jis net nežinojo, jog pirmoji Rojaus Dama,

nepaklausiusi Dievo ir praradusi amžinybę, jau nusileido keliais

laipteliais žemyn dar neegzistuojančio pragaro link, pasirašydama sutartį

su žalčiu pasivertusiu nelabuoju tam, kad amžinai tobulintų laikiną

kūną, pasiremdama Liuciferio sukurtąja išradingąja grožio industrija:

 

1.  Kaip dailininkėms mums paruoštos įvairiausių firmų, formų, formatų

paletės formaliam visos galvos plaukų dažymui formaline

ar valiūkiškam, iš koto verčiančiam

                                                          spalvinimui sruogelėmis,

po kurio visos atrodom kaip

                                                                 raibosios vištelės;

2. Tam, kad nesigirdėtų pro mūsų lūpas išsprūstančių keiksmažodžių

mūsų superjausmingoms lūpoms skirti atsinaujinantys,

superblizgūs, kieti ir skysti dažai,

                                                               atskiru pieštuku

paryškinant dar nesusiformavusius

                                                        kontūrinius ar kultūrinius?

                                                                 jų žemėlapius;

3. Užuot pačios pakilusios į orą, kai įsimylime, mes pasikliaujame

balionus kilnojančiu heliu, kuriam padedant, nepretenduodamos

į aerostatą, tepriauginame nulūžusius nagus,

                                                       nekalbant jau apie visą

sudėtingą nagų odelių karpymą, mirkymą, poliravimą, įvairiausių

konfigūracijų nagų piešinio pritaikymą,

įėjusį į pasaulinio meno istoriją

                                                         kaip nagų dailė;

4. Lyg radikalios krypties pedofilas, pamanęs, jog susitiko su

                                                                Marie Sklodowska-Curie

                                                                            vaikystėje,

mus kartais užkabina pedikiūras,

atsipalaidavusiai mirkant pėdas merkantilizmu

trenkiančioje vonelėje;

5. Kaip su nusikaltėliais mes elgiamės su savo antakiais,

nes sukeliame jiems skausmą, išraudamos juos iš

                                                          nuolatinės gyvenamosios vietos,

sklisdamos vos ne plikai, dažydamos, nors kartais apsiribojame

jų papešiojimu, papešimu

                                                                     lyg neklaužadų,

augančių ne ten ir ne taip, kaip reikia;

6.  Kiek laiko per dieną mes skiriame blakstienų dažymui ir

raitymui kaip voveraitės, jeigu jų dažymas yra

                                                                     ne permanentinis,

arba, kitaip tariant, kas matė voveraites

su nuolatiniais transporto bilietais?

7. Memento mori „Crema Hidratante Suavizante“* ir dieninį kremą

„Pentru toate ripurite de piele“**, o kokioje

                                                                 nepasiekiamoje tolumoje

                                                                stūkso veido odos tvirtovė

                                                           po kompaktine pudra ir skaistalais!

8.  Kas sakė, kad vargas tau, Jeruzale, – vargas tau, moterie, jeigu lyg

pentinuotam husarui želia

barzda ir ūsai;

9. Kojų oda bus glotni kaip šilkinė kojinaitė, jeigu pro ją styrančius

plaukelius pašalinsime skustuvu, įsižiūrėjusios, kaip kasryt

                                                                           prieš veidrodį,

                                                                    lyg atlikdami bausmę,

                                                                         skutasi tos lyties,

                                                                kuriai taip stengiamės patikti –

                                                                                atstovai;

10. Kadangi visuomenės pasmerkimo susilaukia net šilti, it kurmio

išrausti

                                                                   pažasčių kauburėliai,

kaip teigiama, vulgarūs ir nederantys prie vakarinių suknelių,

                                                                     jie turi būti šalinami

                                                      iš kūno mokyklų už nedrausmingumą

                                                                   vasaros stovyklų metu,

                                                                          nekalbant jau

                                                            apie ūksmingą intymiausią vietą,

kuri turi būti apkarpoma

                                                                     kaip angliško parko

                                                                             gyvatvorė;

 

Žodžiu, pramote Ieva, suteikei mums puikiausias galimybes būti gražiomis, o

kadangi grožio niekada nebūna gana, leidai taikyti jo vardu net chirurgines

intervencijas,

 

                         tik dirbti bei auginti vaikus,

                                            deja,

                                        amžinoji.

                              laiko taip ir nepalikai.

 

2006.IV.13

 

* Naktinis kremas (it.).

** Tinkantis bet kokiai odai (bet kuri iš sugriuvusio Babelio bokšto kalbų).

 

Marcinkevičiūtė, Tautvyda. K.E.Lionė: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.

 

 

 

Tinklas I

 

Tarytum nuolat plėšomi tinklai.............

............kardžuvėm, lydekom, kuojom

.........................................aklai............

.....................................mes atakuojam

 

Paviršiuj...............................................

.............................plaukiąs sau mailius

.............................................................

..........................................ne be meilės

 

.............................................................

Pavargstame........................................

.............................................................

.............................................................

 

...................................išbirę pro skyles

.............................................................

Kokia jėga............................................

.............................................................

 

.............................................................

.............................................................

.........................lopome........................

..........................................po to – tyla.

 

2006.VIII.22

 

Marcinkevičiūtė, Tautvyda. K.E.Lionė: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.

 

 

 

Tinklas II

 

didžiuliame tinkle

kurį kadaise Jėzus

           užmetė

norėdamas sugautu turiniu

pasotint penkiatūkstantinę minią

      mes kepurnėjamės

      kaip kasdieninė duona

      ir pro skyles lyg mailius

            krentam

 

štai tik viena

      istorija:

...............................................skylė

                         po mėnesio į žiaurią pakliūvi avariją

                            išgelbsti išsiskleidus oro pagalvė

                                    darbe jau prasiskleidęs

                                              specialistas

                                               imi tu adatą.................

sūnus nepilnametis

          vietoj

      kitoje tinklų

jau su bloga kompanija

     ir regis krinta...............

                                tu visą dėmesį skiri tik jam

                                         prakiūra tinklas

                                  prie patalo prikaustytas

                                           tavasis Tėvas

                                keliauja Amžinybėn..........

tu adatos stveries

tačiau kas mėnesį

      už paskolą

atsiskaičiuoja bankas.............................

                                                 kada

                                       mažiausiam sūnui

                                          taiko punkciją

                                            (encefalitas)

                                                 lopyk...................

taip, tu atsisakai komandiruotės

                             netrukus

                         regis ne dėl to

                  pažemina tavo pareigas

                        o dar remontas

                             namuose

                         vis nesibaigia.................................

                                                    štai koks ryklys

                                      liga klastinga sako blogas kraujo

                                                         nusėdimas

                                                  vėl prakerpa tinklus

                                                                ir

                                                       dar bankrotas

                                                          atiduodant

                                                     kūno pergamentą...............

tai tik viena vienintelė istorija

        papasakota banaliai

              iš milijardų

        nepasikartojančiųjų

                krentant

      vis krentant nežinia jau

            ar pro tinklus

               į tamsą ar

                į šviesą

                 sielos......................................................................

 

Marcinkevičiūtė, Tautvyda. K.E.Lionė: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.

 

 

 

Poetu tauta

 

Valstybė praturtėjo. Tiek užsienio fondų

                                                       remiama,

Tiek savų tautos genijų

                                      memorialinių namų

                                          kiaurais stogais

                                                užremta

Į kampą.

 

                                    San. mazgai sutvarkyti,

                                          virtuvytės blizga,

                                                ant naujų

                                                  grindų

Ledo galima čiuožinėti, susirinkusiems

                                     į mikrofoną su paskui

                                            besivelkančiu

Šniūru skaitant iškentėtą

                                                 Poeziją,

Akies krašteliu skaičiuojant,

                                         kiek yra klausytojų.

 

Na taip, tik vienu daugiau negu

                                           pačių dalyvių,

Išdarinėjančių cirko numerius,

                                    kad iš mirtinos komos

                                               prikeltų

                                            klausytojus.

 

O ir tas vienintelis, nulėmęs klausytojų

                                                 daugumą,

Galų gale pasirodo radikulito išriestas lanku

                                                 seneliukas,

                                      kuris godžiai pastveria

                                                  jau laisvą

                                                 mikrofoną

Ir perskaito savo grafomanišką eilėraštį.

 

Gerai, kad trumpą.

 

2006.V.12

 

Marcinkevičiūtė, Tautvyda. K.E.Lionė: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.

 

 

 

Eilėraščiai kamikadzės

 

Kai turiu jiems laiko,

Eilėraščiai

Neišvažiuoja

Iš savo garažų

Lyg blaivumo testerio reikalavimų

                                 neatitinkantys

Tolimųjų reisų vairuotojai

                            arba pilotai;

O kai vos spėju

                       Gyventi,

Eilėraščiai kamikadzės

Išnyra labiausiai jiems nepritaikytose

                                           vietose,

Rėžiasi man į kaktą

                                        Ir nusižudo.

 

2006.V.30

 

Tautyvda Marcinkevičiūtė „K.E.Lionė“Tautyvda Marcinkevičiūtė „K.E.Lionė“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Marcinkevičiūtė, Tautvyda. K.E.Lionė: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.