***
kraujas pilnas žvyro
žvyras pilnas kraujo
– eime sūnau
ir čia nieko naujo
Kajokas, Donaldas. Drabužėliais baltais: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1994.
UŽSIMERKĘS TOLIAU PAMAČIAU
akyse nebeliko jėgos
kuri vesdavo lig pabaigos –
užsimerkęs toliau pamačiau:
mėnuo raitelis bukų giraitėj
ir jo žirgas suklupęs anksčiau
nei mirtis jį pabaidė
Kajokas, Donaldas. Drabužėliais baltais: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1994.
ANTIKOS PABAIGA
gal trečią vakarą
kai sostinę užplūdo priešai
gyvasis nešė savo mirusį o priešais
miruolis nešė savo gyvąjį per aikštę
jie susitiko kelio vidury prie senės Klėjos
pasižiūrėjo nuožmiai viens į kitą ir nuėjo
ir buvo viskas aišku
Kajokas, Donaldas. Drabužėliais baltais: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1994.
***
pro tuos vartus aš įėjau nepagalvojęs
į kokio gaivalo valdas mane įleidžia
ir tik už vartų pajutau pavojų
supratęs kaip ten chrizantemos skleidžias
kaip ten drabužiai šiugžda spengia zylės
kaip viršum šulinių dragūnai lenkias
ir kokios tylios gąsdinančiai tylios
lyg naktį skerdykla ten mylinčiųjų rankos
o tyrų angele sakai kad taip nebūna
bet prisimink – vos vartai užsivėrė
argi ne aš kartu su mylinčiais
ir tavo kūną
po gabalą ramiai šunims sušėrėm
Kajokas, Donaldas. Drabužėliais baltais: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1994.
ŽVAIGŽDĖS. TYLIOJI NAUJIENA
duobėje stenėdami ištaria: dienos bėga tuščiai
kas vakarą tūkstančiai kraupiai stenėdami ištaria:
bėdinos dienos bėga tuščiai ir į niekur
nemato kaip laikas jiems šypsos pro maršką: kas
mirksnį
vis mažiau laukti
Kajokas, Donaldas. Drabužėliais baltais: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1994.
NEMIGA KAIP SIDABRUOJANTI KELIONĖ
mano pakaušy žvaigždė mano
pakaušy žvaigždė mano pakaušy
žvaigždė svirpia kaip žiogas
svirpia kaip žiogas naktį svirpiantis
žiogo pakaušy svirpiančiam svi-trrr atvykom!
lipk nuo asilo
Kajokas, Donaldas. Drabužėliais baltais: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1994.
ŠAKELĖ MĖNESIENOJ. SIDABRUOJANTI
taip tikra
gal dar nenubudom
nes tu esi
tarytum būtum
Kajokas, Donaldas. Drabužėliais baltais: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1994.
SAULĖLYDIS. ŽMOGUS PRIE ŠIENO
A.J.
Nusišnypštė į saują,
krestelėjo ranką žemėn.
Paėjėjęs nuo šieno,
išsitraukė „Primą“ iš kišenės.
Užplėšė dūmą. Pavėjui
neskubėdamas pasisuko,
nusišlapino ant kurmiarausio,
pakasė pilvą kumeliuko...
Leidosi saulė. Prie raisto
kreivakojė mergytė gaudė gaidį.
Šypsojos į ūsą. Rūkė.
Poezijos niekad neskaitė.
Kajokas, Donaldas. Drabužėliais baltais: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1994.
ROMUS ŽIŪRĖJIMAS Į PADŪMAVUSĮ
RUGSĖJO PEIZAŽĄ
ant užuolaidos manau voriukas tupi
per užuolaidą manau srovena upė
virš užuolaidos manau vaiskuoja mėlis
po užuolaida manau kryklės šešėlis
už užuolaidos manau – užuolaidėlės
Kajokas, Donaldas. Drabužėliais baltais: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1994.
PAUZĖ
keista:
parašiau eilėraštį –
o
visai
nekeista
Kajokas, Donaldas. Drabužėliais baltais: eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 1994.