Virginijus MalciusVirginijus Malcius      Virginijus Malčius (g. 1980) – audiovizualinių tekstų kūrėjas, tarpdisciplininio meno atstovas. 1999 m. baigė „Romuvos“ vidurinę mokyklą Šiauliuose, 2004 m. baigė ŠU menų fakulteto bakalauro studijas, audiovizualinio meno specialybę. Nuo 2006 m. studijuoja magistratūroje VDA fotografijos ir medijos meną. Multimedijos meno festivalių ENTER, šiuolaikinio meno festivalio PLATFORMA dalyvis, šiuolaikinio meno festivalio VIRUS audiovizualinio meno kuratorius. 2004 m. už filmą „Musė“ apdovanotas diplomu festivalyje REC&PLAY. 2007 m. laimėjo pirmąją vietą tarptautiniame audiovizualinės poezijos festivalyje TARP. Iš V. Malčiaus audiovizualinės poezijos bei prozos darbų paminėtini: „Slidininkas“, „Dviratininkas“, „Ištįsusi žuvis“, „Nėra okeano“. V. Malčius – aktyvus tarpdisciplininio meno sąjūdžio SINTEZIJA dalyvis..„Virginijus Malčius bene konceptualiausiai žvelgia į bet kokį objektą. Jau ne pirmus metus autorius analizuoja ir video medžiagoje reflektuoja vartotojišką kultūrą. Jo kūryboje apstu kasdienybės įvaizdžių, stilistinio balansavimo ties buitiškumu ir kasdieniškumu“ (Remigijus Venckus).

 

 

 

Garažo duobė

 

Tik iš rankų lenda vandens srovelės. Sudegusias šakas ryja nusišėrę šunys išlaisvindami savo sėklą laukia šventinio nušvitimo. Ore sklando dujų kamuoliai. Darbuose krebžda nervingi darbuotojai.

Jų stalai šalia vienas kito. Per arti. Mūrinė siena ir kraštas išlindusio tilto. Tiek regi akis tiek užtenka gimti.

Garlaiviai paskęsta meditacijoj. Visos skarotos mantros kankina degančiais kryžiukais ant varpo kūgio nusikaltusįjį tėvelį. Jis rodė nuogą dušią lamoms. Šios bėgo per sūrų vandenį laižė raugintus agurkus nuo patelių pečių ir baisiai džiaugės kad pagaliau vėl gali.

Tik aikčiojantys baltaskūriai sėdi būdose. Ant žvyro krūvos guli virvė. Ja niekas nesidomi.

Du armonikos dumliopriai surištom kasom tarsi monozigotai neatsitraukdami traukia girtas dainas. Iš balkono nukrito burna. Ėmė ant jų rėkti. Vokietaitės suknelė glamonėdama į kampą užspaustą paauglį baigia nustekenti. Trombonas pučia arklio skrandį. Visi kiemo gyventojai į tai nekreipia dėmesio. Burna be perstojo klykia ir uždūsta.

Iš garažo duobės išlenda izraelitas. Jam virš galvos sukasi dvi planetos. Per smakrą rieda ašaros. Aplink mėtosi juodi siūlai.jis baigia nusidraskyti barzdą. Tikėjimas nuo to nepriklauso.

 

Toliau laukiam. Dar vis laukiam. Toliau tik be kojų be dangos prisilietimo sklendžia varpelis o danguje paskui jį juda Jos nuogos kojos. Kampe degina spiritą. Delne tirpsta terpentinas. Jį sugavo kilpa. Uždarė į narvą. Pastatė ant šventinio stalo. Iš šonų jie susistūmė stalus. Ir luošina savo bedvasį kūną plakimais ir rėžtuko pjūviais. Visas krūmas nusidažė raudonom uogom. Po stalu klūpo suglausti delnai...

Naktyje žiaukčioja čiobreliai. Mėnulis pabalęs. Karvių varovas guli be kūno. Virš galvos kabo susisukęs molio gabalas. Varovas pasikaso užpakalį. Iš burnos iškrenta liežuvis...

 

 

 

Mitologiniai robotai

 

Kai suskirdusių patrankų skrabalai skrieja pas besotę geišikę

kai susiraukusi perekšlė nudraskys pietų pusiaujo juostą gal tada...

 

Ant anties kelių visa tai telpa ir dar lieka - Galas marmuro kaltams pagaląsti į tikras išpuoselėtas plunksnas išbandyti. Nulaižytais galais jos mirksta Parnu kanalizacijos priemiesčiuose. Ant krantų kranai traukia eunuchų galus. Maldininkai burba ratažodžius baimindamiesi mitologinių nanorobotų.

Aš vis nieko nematydamas lekiu pas savo geišikę. Matyt užsilaukė su sirupo lipnumo lūpomis ir aitrios citrinos krūtimis.

Vanduo lipa laiptais iš krantų. Tie patys kranai apkibę krankliais ir rožiniais pelikanais. Be galo greit senka popieriaus atsargos. Plunksnų priešingai. Storoji mama iš priekinių dantų iškrapšto gervuogę ir aplaižiusi paduoda upės išmestam varovui. Jo banda išėjo.

O mano brangioji ištižėle nešu ąsoti tau susemti.
 
 
 
Stebėk mano kreivas linijas
 

Stebėk mano kreivas linijas. Dabar su piršto kanopa tampysiu soda kvepiančias Poseidonus karčius.

Ištiestom galūnėm rodyklės liečia karaimų iškrakmolytą apmaudą. Jie gimsta iš naujo ir iš naujo jusdami begalinę palaimos savi-Lamą.

Nustumtas dangtis garsiai subilda ant ledu pasidengusio stintų pulko. Paklaikęs bulius nenulaikydamas ant kaukolės ragų paslysta ir drimba geidulingų pienių knibždalynėje. Sustingęs iškvėpimas suraito nuodingą spiralę. Gale prasiskleidžia šlapia tulpė. Žiopčioja alkanos burnos. Bando pagaut skrandžio malonumus. Pusnuogė deivė šokinėdama ant pamestos kojinės mosuoja savo pripučiamomis valtimis. Keturiolikos arklių kinkinys kas 5 metus jai atveža per laiką subrandintus berniukus.

Stebėk mano kreivas linijas. Mosuok išsigelbėjimo sijonu.

Iš uosio uodžia orą nuleidžiamo vandentiekio virvagalio patraukėjas. Surūšiavęs viename kubile gyvulėlius su žmonėmis laukia tinkamo meto. Jeruzalėje dega ratu sustoję nuodėgulių šildytojai. Gieda giesmes. Glosto mylimųjų karčius. Lūpomis valo kanopas. O sutemus bėga ant Poseidono trišakio. Žvėriukai puola daugintis. Kubilas apvirsta...

Stebėk mano kreivas linijas.
 
2008 m.