Jonynas Antanas A.
Antanas A. Jonynas (g. 1953 m.) – poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2003) laureatas. Miesto kultūros poetas, melancholiškas meilės ir rudens dainius, vadinamas paskutiniuoju lyriku. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje. Nuo 1995 m. Antanas A. Jonynas dirba laisvai samdomu vertėju. Nuo 2000 m. – „Poetinio Druskininkų rudens“ direktorius. Debiutavo poezijos rinkiniu „Metai kaip strazdas“ (1977), kuris pelnė Z. Gėlės premiją už geriausią metų debiutą. Rinkinys „Atminties laivas“ (1980) įvertintas kaip geriausia metų jaunojo autoriaus knyga, „Nakties traukinys“ (1990) pelnė Lietuvos rašytojų sąjungos premiją už geriausią 1991 m. knygą, Jotvingių premija įvertintas rinkinys „Krioklys po ledu“ (1997). Antano A. Jonyno poezija psichologiškai tiksliai atspindi XX a. 7–8 dešimtmečių jaunuolio autsaiderišką savijautą. Visų pirma tai pasakytina apie poemą „Larisa“ – savotišką generacijos emocinę biografiją ir enciklopediją. Ankstyvieji kūriniai patraukė nervinga nerimo intonacija ir skaidriu vaizdiniu regėjimu. Vėlesnėje kūryboje sustiprėja ironija, atsiranda parodijos elementų, tačiau ironiška kaukė slepia harmoningo pasaulio ilgesį. Naujausioje lyrikoje kalbama apie kūrybos paskirtį ir prasmę, itin svarbios tampa žmonių ryšių trapumo, vienatvės, akimirkos grožio, būties laikinumo temos. Lyrizmas ir melodingumas – išskirtiniai poeto kūrybos bruožai. Jis plėtoja eilėraštį kaip muzikinę improvizaciją, grodamas garsų sąskambiais ir melodingais pakartojimais, lengvai pereidamas į kintančią džiazo ir bliuzo ritmiką, sukurdamas nepertraukiamo giluminio bangavimo magiją. „Aantanas A. Jonynas kūrybingai perima jazz and poetry tradiciją, bytnikų kartos ilgesį, troškimą būti kitur, nuoširdaus kalbėjimo intonaciją, melancholišką nuotaiką, šnekamosios kalbos link artėjančią sintaksę“ (Viktorija Šeina).