zzz
šūdo gabalas krito iš aukštai
berniukas kibaldžiukas stovėjo atsiklaupęs
jis čiulpė sau krūtį
krito lašai
ne
į kosmosą
(į kirvarpų poras)
po penkių pirštų pro penkių
vaidenasi vaiduokliuko dažų išmatos-sijonas
paragavęs drugio mežtį
girtas kaip ir visada būdavo
priklauso
zzz
išlaipintas kišenėje pakelės būdoj
sąmonės gaidys
pertraukia kakodamas su išmintimi ir kopūstais
vaikelis gailiai
zzz
šlapindamasis ant kelmo
kur išdygti turėjo patelės išmintis-kojinės
niekada neišdygo
apmyžtas
zzz
žiu – jau nukrito lapai
kokia išmintis –
parazituoti, ne verkti
zzz
supervarveklis nuo stogo šiandien
sulaužo kanonus ir bulvienojus
taip trapiai išdygusius iš po žemės
zzz
žiogeli žiogeli
ko nesmūgiuoji!
negyvas jau
zzz
vėl vėtrunge
užbaigs šią dieną
vermišėlių muzika
zzz
link, šaukšte, link
tavęs likimas laukia
toks pats kaip katedros bazilikos
zzz
netikėsiu tavim vis tiek niekada
mandolina grojantis paralitike
vaidinantis čia prieš visus
per visas pamokas toks
zzz
ar girdėjote apie Kelės Meipą
upės žiogų apsuptą
pakėlusį sparnus
sėklidėmis paliestą
ar girdėjote apie sėklidę
tarsi geišos limfa sparnuotą
lyg jaučio šonas siurbėlės maitinamą
degančią
tvinkt širdelė sako
Kelės Meipos jūra jojant
pušims dilginant blauzdas
ūū pasilenkiant verkiant
ar lietėte Kelės Meipą
kūną išvirkstantį
akis boružines
burną išganymo prašančią
veidrodines balanas traukiniu išvažinėtas
priešaušryje tvinksnius semaforo
žydruojančiam rūkui pakirdus
dygsnius semaforo
traukinių judėjimą stabdančius
zzz
vaikeli vaikeli dejavo pergyvenusi senė
palinkusi prie pervažiuoto katino
tu buvai poetas vaikeli
o dabar
tavo dantyje mėšlas įstrigęs
neleidžia nei galvoti tau nei veistis
nei kalbėti prancūziškai dainas metalo
susiurbtas liurbi tu
bažnytkaimyje viešai ant altoriaus
trusikus nusimovęs
gėdytumeis
subine tu išsižiojus atsako jai poetas
pati tu pervažiuota katė ištvirkusi nakties vidury
atmink pranašo dainas prakeiksmus kunigo
nelegalius visuomenei dalykus darai tu
griovyje keikdama pasaulio išmatas
baltaplauke seksuali gražuole
zzz
pernykščio sniego lapai
cha cha kvatoja gaidys
zzz
trenk nakties subinėj vėzdu į sieną
nesvarbu ką sakys atverdami sąskaitą geležinę
raumenis sutrauk kada reikia-nereikia
deimantu pasistok
ką sakys nesvarbu subinės žvilgsniu pro akis rimtai
zzz
ar girdėjot kada
apie Kelės Meipą
miestelį bedugnį
ir kaimo suktinę drūtą
prie vyno
ir ubago krentančio maišo
ar lietėte Kelės Meipą
kūną išvirkstantį
burną išganymo prašančią
priešaušryje tvinksnius semaforo
žydruojančiam rūkui pakirdus
dygsnius semaforo
traukinių judėjimą stabdančius
apsuptą upės žiogų
parmazonų
kaulais pabrinkusį
ryškiai patinusį
tvinkt širdelė sako
Kelės Meipos jūra jojant
pušims dilginant blauzdas
ūū pasilenkiant verkiant
ūū šakodamas plaukus plaudamas
ar girdėjote apie Kelės Meipą
bekrušantį
spuoguotajį
upės žiogų apsuptą
05 01