Accessibility Tools


zzz

negimusiam kūdikiui
rytas-chirurgas tarė
kastrate
daug matei
daug girdėjai
keikdamas dangų
apšiktas naudos
laidoti tave
raudotojų dvylika
susikišusių galvas į užpakalius
kryžius iškėlusių
it kačiargas balandžių lizdamas apšiktiems purtyti
veža
per daug tu matei
per daug girdėjai

fiat polski mažalitražiai
laiminami jono pauliaus ir petro antano
konclagerių sąnariais
sutepti tautinėm giesmėm
bakterijas širdy šaknimi traukdami


zzz

pakeltu sijonu
prunkšdamas krauju
suvyniotomis užpakalio rankovėmis
galvą įduobtą
viešpačiui rankose ūždamas

ak tarė vaikutis įduobtas
žie, mūsų kūnai panašūs ir duobės


zzz

virkdantis paranormalius praeivius
gyvybės scirocco
ištiesęs vadžias
tyloje linijomis oro
bepročio lempomis
smūgiuojantis balą ir šunį
atsišaudydamas skrieji paviršiumi jūros
šventas tu išlipęs į krantą


zzz

kitame krante
apkabinusi žaizdrą ir lyną
kylanti siaubo vinis
kalanti dvesiantį klyną
ratas numintas stačiu
atsispindinčiu upėj
barščiu


zzz

tu dviračiu tiltą pervažiavai seni
tavo kūrtkė juoda
oda sena ir suirusi
plaučiai prikišti geležies
sukurtos rūkymo procedūrose
o vandens procedūrose tu retai dalyvauji
tiltu pravažiavai
tiltas sugriuvo nuo smarvės


zzz

druskos įberk
katile ungurys elektrinis
įmerki katiną
jo aidas skambės kambary
chemija pavyks gerai
alchemija aukščiau negu chemija
sukurtas vanduo liesis upėmis
geležinis riteris nuo saturno paviršiaus
nusiims šalmą atskleis vidinį bjaurumą

išgėrus skystį
grėsmė atskleis tavo patalą
patiną patele pavaišintą
bombarduos vokiečiai
paliesti vandens
sukurto laužui auštant
birželio syvams kelklupsčiaujant
nakties bliuzonui puolant

elektroj oda katino nušiurpusi
atskyla nuo mėsos
jis palankus homeopatijai
jį gali dešimt kartų supurtyt
jis liks vis toks pat
tik vanduo
pagal schemą sukurtas
nesilies iš stiklinės į stiklinę taip
kaip norėjo televizijos žiūrovai


zzz

iškrapštyk iš panagės man obuolį žalty
įkišk į burną
tark
šio obuolio kriaušė yra jo viduje
šios kriaušės obuolys yra jos išorėje
sujunk virpantį pentiną
su obuolio graužtuku būsimu
atskleisk kelią hermafrodito
begalybės dvejybės jungtyje
berniuko varpa nekalto
užgydyta ugnies metu
gegužės žiedas atlapotas komjaunuolio
sudilusia tarpukojo uniforma
padaryk žalty adomą ir ievą


zzz


aviganiai šunys
užpuola gyvatę
tąso ir tranko į sienas
mirdami nuo įkandimų
neatsigręžia per petį
nemato tamsos


zzz

linijiniai antspaudai buvo daug geriau
dūsėk ar nedūsėk
karbiuratoriaus vamzdelis
priešistoriniais laikais
irgi buvo naudojamas kaip antspaudas
ir tada žmonės versdavosi
o dabar kaip ištvirko
neužtenka jiems dykumos antspaudo veide
neužtenka įrodymų ant žievėtų rankų
jiems dar reikia geležinį įrodymą pakišti
paaiškinti kas kame vyras
vilkduobę iškasti savo draugams
priešams maistingo nuoviro
lietuvos vamzdžiams rusijos vamzdžius
katės palaikams specialų šarvą


zzz

išlindę daužyti į snukį
dangaus bacila
pragaro ruonis
skolopendra
atsikvepia ir praneša kosmosui
mes tokie kaip ir jūs
šaltiniai žiemos ir rudens
peiliukai užkritę už lovos


zzz

nemirštanti kale
ties vokiško spjūvio briauna
ginkdie
kad tik kas nesužinotų
jog čiulpiau tavo krūtį
kad neišduotų kas
panoraminio vyzdžio
žemės plokštumą atspindinčio neiškreiptą
prieštaraujančio gamtos dėsniams


zzz

atiduodanti jėgas kavinėj meilė
neapykanta miesto didybėje
grąsinanti užkariautojams
vingiai veda prie bedugnės tualeto
kur priskretęs šešėlis nuleidžiamas
kaip tada
kaip
anądien
pozoj iš nuotraukos
nuo dzeuso lig dzeuso


zzz

gelstančiame vidurių laike
nuo celiuliozės išpūstom akim
tikėti ar netikėti
būti ar nebūti tikroje sąmonėje
ar gal geriau nusimesti drabužius
plekšint kojomis pasileist apkabinti miesto bažnyčių
vyrų moterų
parmazonų amazonių
garbėtroškų iškiliųjų
darinėjančių karvės vidurius
išmatų keliu einančių
atvertumei jiems akis sakydamas
o
jis mūsų
gali būti mūsų voratinkliu sklendžiančiu
mūsų tarpupirščių alkoholiku
sakmės vietininku
kelklupsčiu racionatu
bermudų trikampiu
vaikeliu su pagaugais
šimpanzės snukeliu
algoritmų pradininku
kvaileliu nugurktu
zimbabvės pirmininku
išako šakintoju
siurbėlės rimydintoju
trūkstančiu kaminu
ablouchu


zzz

birutės vyras uždaręs duris nuo nekrikšto
ištiesusio rankas kartojančio

kalbėk kalbėk pirkly-pardavėjau tekinas bėgiais
užtaisas tavo vis vien birutės skrandyje
neišlaižysi fašistinės sąmonės
gluosnis tave guos
arklio šonas musėtas naktį svirs tavo bedugnėn
sąmonėj gaivalas dings
programa įjungta
sąlytis su pararealybe
traukias atatupstas
storai bobai žvengiant

birutės vyrui ranka pamojus pirštuota
dangus prakiuro
trūkčiojančių lauro lapų
smygsančių velenėlių lydimas
odinis kamuolys pasirodė

gyvybės jo suprasti niekas negavo
it gyvybės svarbiausio tvėrėjo
kuris iš mašinos išėjo
ir buvo tuoj pat išganytas

neužmiršk vyras birutės pasakė
uždaręs duris nuo nekrikšto
jog ten kur deus
ten ir šėtoną atsiminti galima
o štai ir jis


zzz

šimtas Branderburgo koncertų
jo parašyta
šimtas karučių apuostyta
raukinukais perukas
bobos iš langų moja trusikais
jis šypsosi dar smarkiau
kaukolė transformuojasi
dantų eilės dygsta viena po kitos
labiau ryškina šypseną
pirštų galuose dantys dygsta
dantų siūlo reikia vis ilgesnio
daug jis ėda
storos bobos neša kūną savo ir mėsą
galvoje mintis vis tvirtėja
esu solidus klestintis Bachas


zzz

moteris su kūdikiu
mintančiu jos švilpalais
žadu ateitį
kūdiki
eisi mano vėmalais
sijonais

paralyžuosi platų pasaulį
išbrisi į purvą ir nieką
tavo varpučio kauksmas
aidės
aidės

nesustodamas

niekada nepirksiu kaladėlių tau

štai tėvas
gražus
diedas susirietęs ant lovos
prie tokio nelįsk
nesiūlyk ledų nei svarbos
nusmeigs
lediniu kardu arba staltiese užklos pašauks mostu prie šeimos stalo
verslininkas

o toliau – vėl kūdikio nuotraukos
kokios gražios
it ratilai po akimis veltėdžio vyro
atsikėlusio iš lovos maukiančio degtinę einančio į darbą
tu jau supratai kad gyvenimas tavo bus pavyzdys tau


zzz

gana pižamiškai riteris įsikandęs nervus
netikrai kraujas teka jo gyslomis
gana nesąžiningas požiūris į pasaulį
ypač į moteris
kurios tokios sąžiningos
vis vien baigės taip kaip turėjo
tai yra tęsėsi visą gyvenimą
ir visą mirtį
kuri kaip žinome nėra tikroji pabaiga
o tiktai netikroji
proanūkiai nė negalvojo pažvelgti į jį pro rentgeno aparatą
paliko vieną
tarškinti bliūdus virtuvėje
kartą per šventes išgert samagono
neįkąsti dešrelių
arba kai atvykdavo popiežius
būti palaimintu


zzz

vyzdžiai gumbuoto senio
ne kosminė galaktika
nepažinojai jų
jautrumo
drebančios šakos
spaudžiančios malonumo lazdą
kai vanduo teka
smėlis sugeria

dvigubas simbolis
naudojamas nuo XX a. pradžios
skęstantis egoizme
miskoncepcijose


zzz

jis turėjo dukrą jau devynis metus
nieko man nesakė
kas ji
kuo užaugus bus
matrioška
susikišus rankas į pažaislį
vaidinančia palangos juzę
ryšinčia žalią kaklaryšį
stilizuotą išmone savo

dukra
o sūnus?
moteris sūnų gimdyt jam užmiršo
vargšas jis
ir kreivas
nuo žmonių pasislėpti privalo
išvengt hitlerio kumščio


zzz

jis/ji
virš galvos tekant saulei
virš kojų mėnuliui
susijungęs su savim
vienas plautys srūva krauju
kitas plautys sperma
krūtis kairėje
vikri ranka dešinėje
rebis


zzz

vilkolakio burtas
žmogui įsikandus uodegą
atrijus madagaskaro paslaptį
tikra šventovė

nežinot kas tai
kyla klausimai kumščiai
bekonas galvoje netelpa
pereikit per sieną
atsakymas


zzz

visa diena praleista
šūdo valgymui ir poezijai
kas išgydys
ar geriau pačiam ką išgydyt
dvylikta nakties
o dar sėdi
atsistok
nusilenk dangui ir pragarui
kvatok
pasileisk byrančiu šlaitu į ligoninę
trenk į jos sieną galva


zzz

ilgasnapis mechanizmas
tvarkęs gatvę
ragauja dangų
tokį baltą iš miesto viršūnės
tokį upėse plaukiantį
tarsi vakar diena
pageltusi nuo nenaudojimo
dejuojanti distrofiko veidą
vilnonę bitlofkę apsivilkusi
ir niekada nebegyva


zzz

przewozy nienaturalne
užrašas ant laukinės mašinos
žvengiančios pro pirštus į pasąmonę
kliūnančios už žemų laidų
medžiai dešinėje pasaulio
atstoja geležinkelio provėžas
biustas
ant galvos bomžo ištėkštas
tarsi ant obelisko
rymančio gelbstint pasaulį


zzz

bilsčiok nebilsčiojęs
jų keliai stipresni
tu kambaryje
važinėjamas kačių
jie išsitiesę pūslėse
supermetaboliški
tavo rankos pagonio
jų geležinės tačiau


zzz

paskęsiu nakties glėbyje
tu tasai kuris guos mane
dariau lsd nepavyko
niekis
veikla atpirkta danguje

žvaigždės gesta
laikas rinkt daiktus laisvon rinkon
drabužius paleisti pasroviui
gėlės skliaudžia žiedus
pelkių aidas
slopinamas koloidinio turinio
buria tavo ataugas jautrias
už kurių dabar ištekėsiu
tapsiu gerbiamas birželio sulčių tarpe
paryžietiškose kojinėse
aleliuja vaikai
naują popiežių turime


zzz

savo sąmonėje iškalk raides
VWH
raides vedančias prie skardžio
vienintelio kelio sudėto iš begalės plytų
žydų antkapių
kosminių laivų gabalų
valentino dienos sveikinimų
priėjęs spausk mygtuką
susiliek su tamsa
šitaip šok nuo skardžio
pramoginiai šokiai te išsiveržia iš krūtinės
tu nedarai to rimtai
tu darai tai pernelyg susikaupęs
kaip gimtinės aidas atklystantis iš už nugaros
verčiantis atsisukti ir šokti nugara į priekį
kaip miesto burmistras skaičiuojantis atlyginimą tau
verčiantis galvoti ar buvai tinkamas šiai profesijai
šok geriau šok

skrydžio malonumas

pramoginis šokis galbūt tada baigsis
šoksi iš tiesų
keliais nuėjęs tą kelią
keliams baigusis
ant buvusio kalno viršūnės
jo skardžiai
nuolaidūs ir nubarstyti druska


zzz

skrodžia žemės pakaušį
smėlio audra tavo krūtinėje
apkaustai meilės žirgo kanopų
vaidinami vaidilutės teatre
apie juos knygos parašytos
sukurti animaciniai filmai
jie visi apie neapykantą
seksą vidurnakčio odisėjoje
graužiant sąžinės himnui
bangelėms virpant spenių paviršiuje
grakštus tavo užpakalis šunie


zzz

ar gerai darau
stabdydamas savo meilę tau
neapykanta
ar tvirtinu tuo burmistro nurodymus
ar tik tvirkinu mergaites kaltas
ir baltas jų krūtis pelenais paverčiu

ar gerai tu darai neapykanta
atsigręždama į mane savo meile
ar savo juodame pasaulyje negeri tuo vyno taurės
ir už uždarų durų neteisybės nedarai
išduodama savo prigimtį


zzz

aukštesnė šviesa ir tamsa
negu diržais priveržtos senės
vežamos automobiliu
nematančios ir šaukiančios dievo vardą
palaimintos bet nepaklūstančios palaimai


zzz

kardas artėja prie rankų
dar pora žingsnių
ir pašvęstas
miegančios durys pravirs
saulė iš krištolo taurės suspings
užsidengsi ranka akis
kardui atsigulant tiesiai į delną


zzz

pažiūrėk po lova
gal rasi ką nuo vakarykščių pietų
gal išgelbėjimas laukia ten
galbūt paralyžius
galbūt numestos šukos
galbūt marselis

po lova
akis iš veido mėnulio į žemę
bažnyčia dėlių
pyragas
iškeptas motinos klostėse
laimės šaltinyje
drėkstantis virtas
nuo vėmalų iki skrandžio

po lova
diena iš vakar dienos
kai suspigęs tarytumei sapno vidurkyje
nusibrozdinai vandeniu greitai tekančiu uolomis


zzz

kiaurą dieną praleido poetas nakty
valandą kiaurą išmonę balsą ir palangą mėtė

parvirtęs ant grindinio stačio
ką tik buvusio gulsčio
jis galvą skardeno riksmu
paleido ramybės vietnamą

užkandęs skaistaus neskaistaus šokolado
užgulęs saulėtą liturgą
giesme iš širdies iš šaknies ir švaros
iškviesdamas tūnančią durgą

sustojęs šalikelėj sapno tvoros
tarytumei žirgo beplaučio
kurlink eis jisai pasilenkęs medaus
ir virpančio stalino griaučio

jam meilėje niekas rankų neties
tik brolio skylėtoji kūrtkė
ir geltona maistu ištepta sutana
blizgantis pramonės skėtis

rankoj suspaudusioj butelį


zzz

KALNŲ KARMA

kai tik pamatė jis
jog seka paskui milžiniška eilė
tuoj ėmė lėkti it galvą nutrūkęs
sienas kiaurai perėjo
bažnyčias gauruotas
vėduokles išmetė iš rankų
bučiavo mėnesio klyną
atsispaudimus darė
visaip mėgino išpirkti savąją karmą
spuogais veidą apleido
moterimis butą savo

neatsiliko nuo jo eilė
švilpė iš paskos
niekino šakumas rodydama
bermudų trikampius tarsi lankus sukdama aplink juosmenis
kalbėjo eilėmis
nuo kurių delnai lipo

problemos jis neišsprendė
akmeninių daugelį metų
prieš akis jam stovėjo
atsigręžimo momentas

nors ant žemės nepuolė galiausiai
gyvo asfalto nerijo
bet ir oru neskrido
druskos iš kalnų pado nelaižė


zzz

geležinėse gegužinės atmatose
virkštelėmis ištrėkštas
tarp pydarų ir hudarų
reperių grioviuose
siaurose virvėse
palaimintas
išdarinėtas
mokslininkų
viešbučiuose


zzz

žalčio brolis tapo iššifruotas
visi jį matė ir žinojo
pagaliais apmėtė ir akmenim
nė viena moteris su juo nesiveisė
į tancus nešoko
paliko jis benamis ir beprotis
kaip ir tasai kuris viską sukūrė


zzz

pakrypusiame leliuko prote
apie meilę ir seksą gauruotą
knygos prirašytos
taškuotų musmirių
blakių priveista
suvaldyti jas galima rožančiumi
mikrokosminiu valdymo pultu
nuo jūsų valios
priklauso


zzz

tik pradėjai loti au au žodžius tardamas
jau ir pamilai visą pasaulį
jau ir išvertei jį tarsi pirštinę
viduriais į išorę
garuojančia oda į vidų
tik pradėjai žuvį darinėt
niekšiškai išskėtęs pirštus
jau ir paskendai širdyje ir obuoliuose
kritimuose iš medžių rėkiant


zzz

raketa baikonūro
šovė pas dievą
taršė barzdą
plunksnas pagalvėje
prasibrovė į jo sapną
tarė
dieve
mes žmonės
pirk mūsų bitlofkę

dievas į tai
biblijoj kitaip parašyta
kol triblijos dar nėr
raketas dirvonams naudokit
filosofiškai neklauskit
tik paprastai
nesu mokytas
ariau tarpvisatinę masę
neskaičiau knygų
apie blakę
musmirę taškuotą
leliuko prote


zzz

neplautose geležinėse riterio kelnėse
švaria plaukuota oda
bandydamas nesiliesti iš vidaus
auksinį kardą pakėlęs
mūvėdamas auksinį žiedą
jis žengė į statybas
sukalti siekdamas giminės demoną
jo netašytas pasaulio suvokimas deja buvo didesnis negu pinigai išleisti šiam apdarui
ir nesiskutęs jis buvo taip pat jau kuris laikas
gal penkios dienos todėl šeriai
tysojo nuo jo veido tarsi apvemtų paklodžių gausa
prieš dvi dienas išlieta sperma gadino vidurių kokybę
ir švarino stuburą
ir štai statybose jis pamatė pinčiuką
riktelėjęs karo šūkį ištiesęs kardą link jo žengė
pinčiukas išblyško tapdamas negrų tautos pinčiuku
ir dėjo į krūmus
bet ten sėdėjo šio žingsnio laukianti gyvatė
grobuoniškai akis ji šnypštė grasino dvikampiu liežuviu
eik eik
sakė gyvatė
parneši man pieno
pinčiukas grįžo atgal
riteris užsimojo smogė
kardas švystelėdamas ore
iš auksinio sidabriniu trumpam patapo
pinčiukas užsimerkė susigūžė
ir pakėlė rankas kreivas ir silpnas virš galvos gauruotos
kardas artėjo prie rankų
grąsindamas nukirsti jam plaštakas
perkirsti delnus
sukapoti dilbius
ir niekieno netrukdomas
susilieti su kaukole
pro plaukų tvorą-ražienas

1-a AKOLADĖ

bet nutiko stebuklas
staiga iš dangaus Dievas atėjo
sustabdė krentantį kardą
ir sukišo jį riteriui į užpakalį
ir pasakė
eik iš čia žmogau
pinčiuko šito
neliesi

2-a AKOLADĖ

ir nutiko stebuklas
pinčiuko delnai jo išgąsčio vamzdžiais patapę
griebė patys to nežinodami
kardą už ragų
ir kadangi pragare daug karščiau
ir kūnai jo gyventojų įkaitę taipogi
ėmė lydyti kardą
lydyti į smulkius gabaliukus
tik aušra ir vidurnakčio sijonas galėjo juos vėl atgal suklijuoti
tik pijokas ir povilionienė galėjo padainuoti liaudies dainų
tik pieno gabalai grietininiame kokteilyje
galėjo pagelbėti atstatyti status quo ir riterio pasaulį
arba gera paščiočina suduota nutystpapės mokytojos
kardas išsilydė iki pat rankenos
riteris žiūrėjo į stebuklą ir nejudantį pinčiuką
mai god šūktelėjęs
rankeną paleido
rankena iškrito tarškėdama baisiai
nes buvo joje ne tik metalo
bet ir tarškalų
jis apsisuko vos įkvėpdamas oro
kvatojant jo ginklanešiui seniui šalčiui
ir labai pasikeitė
nuo tada jo niekas nepažino
nei pasienio policija
nei gremėzdiški radijo boksai
nei psichoanalitikai
ir tik klasiokės
taipogi vilkėdamos brangius šarvus
ir susijusios dideliais finansiniais ryšiais su savo vyrais
sakė jam iš paskos
kaip tu pasikeitei


zzz

liturginė katė
viražais
perbėgo kelnes šiandien ir staliažus
išlygino rimstantį nevilties negrą
parklupdė ant kelių liepė melsti viešpačiui
ir keturiems angelams kol kiti neatvyko
gal bus geras viešpatis
ir nenužudys tavęs savo tvėrinio
savo sūnaus maišyto su dukra
bolševiko
gal
o gal ir ne
viskas priklausė nuo laiko tiksinčio ant viešpaties riešo
ar paleis mane bėgti ar atsistos ant kelio ir koją pakiš
ar leis pakilti malūnu dangun
ar atgis tada kai pasilaidosiu
liko tik kelios sekundės ir tyla spengė
ir laikas ėjo o aš drebėjau ir sysiojau į kelnes
viltį turėdamas kad man pavyks prisysioti tiek jog jie paskęs mano šlapime
nepaskendo
tik atėjo daugiau angelų ir iškėlė mane iš mano sėdėjimo vietos
už apykaklės alaus butelį sukišo
į džinsus šarvus
ir metė rūkyti
kaip tik angelai moka
ir jų viršininkai kurie seka tavo žingsnį kiekvieną
ir utele tave moko būti ir buda
ir stalinu atsiklaupusiu ant vieno kelio priimančio komunizmą

aš atsitrauksiu dabar nuo rašymo šito eilėraščio
pažvelgsiu į šalį ir tarsiu
negi turiu bendrauti su nuparkusiomis kiaulėmis
iš kurių protoplazmos kažkada tvėrėjas pagamino pirmuosius žmonių egzempliorius
tam kad mano rašalą kas nors imtų gerti
kas nors atsilieptų į mano skambučius
pakeltų ir nuleistų telefonų hantelius
arba išpiltų ugnies samagoną sau ant galvos
tuo sunaikindamas visas pleiskanas ir paskutinių traukinių grafikus
et...

aš prisitrauksiu dabar prie rašymo šito eilėraščio
ir tęsiu
taigi angelų apsireiškė daugiau
jie atsistojo vieni prieš kitus
matyt spręsdami ką jiems daryt su manim
ar vienu keliu ar kitu iškept
o gal atsisėsti iš viršaus ir savo milžiniškais užpakaliais sutraiškyt
tada jie vėl ėmė rūkyti
žinojau kad taip ir bus
kai meti paskui vėl labai lengva pradėti
nieks man šiandien neparašė galvojau
todėl pamažu linkstu į poezijos paranoją ir šizofreniją
todėl ir matau angelus vietoj to kad su eiliniais bendraučiau kūrėjais
tai paranoja žmogau liturginė paranoja
kur ta katė kuri užnešė man šitą viziją
kur artojas nusprendęs kad aš jau pakankamai sveikas ir gyvas
kur artojas...


zzz

Pakartot trečio gėrimo nieks nenorėjo,
nusigręžę nuo stalo suraukė veidus.
Ir tada pagrindinis veikėjas pakilo ir tarė:

– Paniekinot jūs giminės dvasią,
praleidote progos galybę per petį,
paleistuviai jūs žiemkenčiai!

– Niekas netiki tuo, – giminė jam atsakė,
žuveles už žandų susikišus, balanas, –
nei žmonos seserėnai, nei broliai,
nieks neskaitys tavo mėšlo.

Pagrindinis veikėjas atsakė:
– Šito dalyko ir pats aš nelaukiu,
nelaukiu ir rašto iš rajkorpuskomo,
tik vienas skaitytojas yra pasauly,
tas kurs sugers visus myžalus, šūdus,
tas kurs pintinę numegs iš plaukų nukirptųjų,
tas kurs surankios panages juodas,
tas kurs bakterijas odos gaudys juosta lipniąja,
suės į orą paleistas,
tas kurs palikęs vietnamą ir namą
uždirbs pinigų
iš kūrybos šitos ir iš tvaiko,
įsipils sau degtinės ir bulkos užkąst pasidės sau ant stalo!
Džiaugsis sakydamas:
„aš prisilietęs veikėjo dantų ir vežėčių,
surinkęs maldingai iš paskos dejuojantį gimdinį,
suvyniojau staltiesėn, burnon sukišau išžiotojon,
palaimingas esu kliedėtas piliečių skaitovų,
paliečiau dangų ir žemę – kosmoso sesę,
beprotybės vežimą ir šventąjį Petrą apšvietusius,
paliečiau keistą struktūrą, dangiškai keistą,
tarytumei acto esensiją skradžią perskrodžiau dvesiančią šaką bazilikos.
Aš patapau išganytas ir virkdytas,
sąmoningai tapau toks pat didis prie jo prisilietęs dalelių,
iš to pinigus valgau ir duoną, ir stogą aš kandu,
kaip žmogus nebijau eit į gatvę,
mano rankos yr stiprios,
kūnu savuoju pilis statyt moku,
mano siela patapo padidinta šiais rašmenim,
paslaptingai stipri ir drąsi!

Jau priklausau ašmenims, tiek kartų laidotas, kastas,
ištrūkęs iš žemės, iš oro, iš kosmoso velnio,
linijai aš priklausau trūkstančiai tik pagal manąjį norą,
bazilikai aš priklausau, niekada neparkritusiai skęsti,
aš priklausau akmenims, palikusiems viešpatį savo, pakėlusiems gulbino kraują,
aš priklausau sutemoms, nuleidusioms dangų ant žemės, pakėlusioms miegą į darbą,
žvėriui nakties priklausau, sutraiškiusiam vėtros paklodes,
krūčiai stačiai priklausau, sukaupusiai spermą prapliupti,
daliai tylos priklausau, pakėlusiai plunksną sukurti,
vandeniui aš priklausau, slaptingai ir tankiai garuojančiam,
(nieks nepasakė, deja, ar priklausau paleistuviams),
skryniai nakties priklausau, atvėrusiai dangtį į tamsą, į medį,
linijos medžio klausau, sustingusios vieškelį būti,
skardžio ir skrydžio klausau, palinkusio žvelgt į bedugnę“!

2005 01-04