***
pralošta partija:
nuolat vejiesi
tad negali būti pirmas
tu –
pravalgytas pragertas pradainuotas –
žodis
klajojantis po visatą
šeštadienio pilkas apsiaustas
slepia tavo veidą
bet apnuogina strėnas
ir tuštuma vėl širdį lydo
kombinacija kartojas:
metai trupa
o pirštai sulimpa
Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. –
miesto bliuzas
liūdnas miestas prisipila taurę
nualpusio žibinto šviesoje šoka melsvos peteliškės
gimusios tavo plaukų šnarėjime ar taurės skam-
besy tavo balso kopija sušildė mano rankas
nesijaučiu papūga
miestas slepia apsnigtą bliuzą
malonu bendrauti su jumis moterie
bet saga ištrūkusi napoleono gimimo metais
nemėgsta laukti
alkis ir miegas
laipioja stogais
skęsdami taurėse
Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. –
miesto bliuzo
šiuolaikinė cover versija pankroko stiliumi
raišas miestas prisipila taurę bestygių gitarų
išeinu pas gatvės dukrą
pas eilinę šliundrą
pamiršusią savo vardą
gaila kad nepavirtau papūga
išskydusioje žibinto šviesoje šoka melsvos peteliškės
gimusios tavo plaukų šnarėjime ar taurės skambesy
(norėčiau išdulkint nors vieną iš jų)
nuotrauka iš kurios sklinda tavo balsas
trumpam sušildė rankas
vis jaučiu tą šlykščią spalvą
sniegas
miestas slepias
gitara kalba bliuzą
turiu kelias valandas
kad galėčiau apvyt kaklą šaliku
surinkt bet kokį šešiaženklį skaičių
ir pasakyt: „aš negrįšiu”
žiovulys
penktadienį
sutartu laiku turėtų užsukt saga ištrūkusi per napoleono
gimtadienį
malonu buvo jus palydėti moterie
Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. –
miesto bliuzo
šiuolaikinės cover versijos pankroko stiliumi
megamiksas
suplėšytas miesto užpakalis pripila taurę bestygių gi-tarų
išeinu pas turgaus bobą pas eilinę šliundrą pa-miršusią
save paslėptas torto kąsnis jau suvalgytas patvorio blusų
prisiklausiusių joy division penktadie-nį sutartą valandą
pas mane ateis vaiduoklio saga iš-trūkusi napoleono
gimimo metais ne taip paprasta pa-stebėti sidabrą sniege
vilkintį suplyšusia striuke ilgu šaliku ir lopytais džinsais (bet
kodėl jis vadinamas pa-pūga) perdegusios lempos
šviesoje šoka peteliškės pa-smerkusios save vienuolyno
gyvenimui kuomet tele-foninio pašnekesio aidas pabučiavo
tavo kopiją pamiršau savo didžiausią svajonę išgėriau
koncent-ruotos sieros rūgšties ir palikau raštelį: „grįšiu
pusę šešių ryto... ” taigi žmogau niekados daugiau negerk
malonu buvo jus palydėti iki stotelės kur kažkada va-žiavo
visuomeninis transportas (dabar ten auga pu-šys) matau
dvi puikias šlaunis nuotrauka kurioje skamba tavo balsas
moterie kelioms sekundėms sušildė mano rankas
sulaužiusias jungiklį ir vėl snie-gas ir visai nesvarbu kad
dabar vasara ir miesto užpa-kalis pasislepia suvalgytame
torto kąsnyje o mano di-džiausia svajonė – išdulkint
peteliškę nusitrynusioje stotelėje gyvena nuotrauka
suradusi save tavo balso skambesy ar skambesy taurės ar
dūžtančios gitaros prieš akimirksnį kalbėjusios bliuzo kalba
užsilopau striukę ir išeinu į vienuolyną rašyt romano apie
kažką ir moterį nukandusią man koją vidury turgaus
aikštės apsodintos nuorūkų daigais dar turiu penkias
valandas tam kad galėčiau apvyt kaklą šaliku susukt bet
kurį šešiaženklį skaičių ir pasakyt: „aš niekur negrįšiu... ”
Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. –
***
ropoti toliau ar sustot?
neturiu ko paklaust
kelrodžių nepažįstu
ne vien pušys lydi mane per pavasario sniegą
ne vien žmonės užmerkia akis
arba ne
badosi
retsykiais pakeičia pozas
nukrėsdami dulkes
užkemša sienų skyles
valgo, –
taip man tada atrodė dievai ir žmonės
Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. –
penki tuštybės variantai
graikiškas variantas
šešėlių kapinėse spingsi jonvabaliai
negalvodamas kas bus anapus žengiu
puikuojasi savimylos
jiems šypsos kronas
nors vėlu netgi pasenti
bijau
pūnu
kaip pūna visi nupiepėliai
ir nebėra kam palikti nuodėmes
isteriškas irklų minkymas
bejėgiai plaukiam stikso upe
išlydžiau prisiminimus
nukaliau monetas
išbarsčiau jas pievose
apsisukau ir pabėgau
o čia tik nevilties upė
geriam iš jos
springstame
žiedas lange sušvito
apsipylė krauju
paprastas variantas
net ir krentant į prarają
lieka laiko pagalvoti ką veiksi
prisiminti kad virtuvėj mėtos kelios sudygę bulvikės
– – – – – – / mylimosios kaklu keliauja
dantiraštis pinasi žodžiai praeiviai ir
kojos tačiau ši vizija tėra suluošinto
paukščio kliedesys
be šypsnių
be ašarų
nes
o juokiasi – smėlio žmonės ar lietūs
rudenį plakantys skruostus
kitoks variantas
čia pat
prie durų slenksčio
užspringt pavyko
laukimu
lapkričio ar spindinčio
saulėtekio baimės balsais
anapus
blyškaus rytmečio
anapus
rūko ir žinojimo
kad
tirpsta vienatvė
o tu čia pat
laužai rankas
užsimerki
vietinis variantas
įgrisę meilužės skrieja iš pragaro
skrieja iš rojaus
skęsta mėlyno tušo akligatviuose
Benai,
tu esi pas Alvydą
(Šlepiką, jei nežinai),
miegok ramiai, nieko
neapvemk ir neieškok
šnapso, cigarečių nei
pinigų, nes jų nėra
Kazys ir Alvydas.
tuščias krėslas
iš meilės prakaito ir žolės
liūdesio metai
žąsies oda
bučiniai
glamonės
dažnai kartojasi (ypač jei išprotėji)
Now...
Pabučiuok geriau vandenį....
Bet vis tiek – Ačiū...
Atrodo, Tau jau seniai atleista. Nes...
Pykčio lyg ir nebuvo...
Pažiūrėk į dangų (naktį)
Ar nepanašus jis Tau į Drunken Butterflay?
R. R.
nubundi ir perskaitai
o rankose jau dega žvakė
vilnietiškas variantas
vienatvės varpas stelbia kavinių šurmulį
nemiga trinas į kojas draskos
kaip išmokt statyti miestus
kaip išmokt juos sugriauti
kvaišelis nešė tuštybę
įdėjo į voką
išsiuntė
vilniun kur žmonės kuproti paniurę
negyvėlių veidus prausia purvu
saldžios tavo akiduobės bei trupantis
laikas slysta paklodėmis
betoninės kulkos skrodžia gyvenimą
betoniniai iešmai fiksuoja mintis
bet ar galima paliesti dangų
daužant buteliais galvas
Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. –
***
buvimas čia
tai dar viena iliuzija
tai lengvas vėjo dvelksmas
ar mirtis
kurios neprisimenu
tai lietaus lašai
tykštančios mintys
nieke supuos kaip krėsle
užsikerta rašeklis
dėbt į lubas
ranka užgniaužia tylą
Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. –
***
kaip tas pamišęs vargonininkas
laksto gatvėmis šunys ir šiukšlės
beprotybės krislai –
nuginkluoti vėžiai –
byra iš sukežusio puodo
byra iš meilės
iš lietaus jie byra ir byra
pakeliu akis nuo dubens
nuo savo skurdaus srėbalo
tyliu
tyliu kaip pieštukas
stumdomas tai šen tai ten
vargas paklydėliams
vargas
vargas ir man nusi
Januševičius, Benediktas. Buto raktas: Eilėraščiai. –