Juozas Erlickas (g. 1953 m.) – humoristas, poetas, prozininkas, dramaturgas, naudojantis juoko pro ašaras stilistiką ir aštriai kritikuojantis šiuolaikinės visuomenės deformacijas. 1997 m Nacionalinės premijos laureatas. Vienas populiariausių šiuolaikinės Lietuvos kultūros žmonių. Studijavo lituanistiką Vilniaus universitete, dirbo Gamtos apsaugos komiteto inspektoriumi, Jaunimo teatro scenos darbininku, laikraščių redakcijose. Pirmąją humoreskų knygą „Kodėl?“ išleido 1979 m. Po 8 metų pasirodė storas foliantas su humoreskomis, juokingais eilėraščiais ir pjesėmis „Raštai ir kt.“ Sąjūdžio metais J. Erlickas tapo aštriausiu sovietinės mąstysenos ir elgsenos stereotipų kritiku, o jo pavardė virto absurdiško komizmo sinonimu. J. Erlicko tekstų tematika – lūžio epocha, sovietinės imperijos griūtis ir nepriklausomos Lietuvos kūrimasis, žmonių pastangos prisitaikyti prie naujos tikrovės, atotrūkis tarp valdžios ir visuomenės gyvenimo. Autorius paprastai kalba ne savo vardu, o užsidėjus primityvaus žmogelio, grafomano, iškvaišusio viršininko kaukę. Eilėraščiuose jis imituoja sentimentalių romansų ir šlagerinių dainelių jauseną, įsijausdamas į tam tikrą psichologinį tipažą arba parodijuodamas žinomus kūrinius. Literatūrinę kūrybą papildo pats autorius kaip personažas, dalyvaujantis pramogų versle: dainuoja, filmuojasi TV laidose, Vilniuje atidaryta jo vardu pavadinta kavinė. „Erlicko kūrybinį metodą veikiausiai tiktų vadinti realizmu išvirkščiai arba fantastiniu realizmu, – paradoksaliu būdų jis priartėja arčiausiai mūsų gyvenimo realybės, socialinės tikrovės, adekvačiausiai geba ją reikšti“ (Vygantas Šiukščius).
Juozas Erlickas (g. 1953 m.) – humoristas, poetas, prozininkas, dramaturgas, naudojantis juoko pro ašaras stilistiką ir aštriai kritikuojantis šiuolaikinės visuomenės deformacijas. 1997 m Nacionalinės premijos laureatas. Vienas populiariausių šiuolaikinės Lietuvos kultūros žmonių. Studijavo lituanistiką Vilniaus universitete, dirbo Gamtos apsaugos komiteto inspektoriumi, Jaunimo teatro scenos darbininku, laikraščių redakcijose. Pirmąją humoreskų knygą „Kodėl?“ išleido 1979 m. Po 8 metų pasirodė storas foliantas su humoreskomis, juokingais eilėraščiais ir pjesėmis „Raštai ir kt.“ Sąjūdžio metais J. Erlickas tapo aštriausiu sovietinės mąstysenos ir elgsenos stereotipų kritiku, o jo pavardė virto absurdiško komizmo sinonimu. J. Erlicko tekstų tematika – lūžio epocha, sovietinės imperijos griūtis ir nepriklausomos Lietuvos kūrimasis, žmonių pastangos prisitaikyti prie naujos tikrovės, atotrūkis tarp valdžios ir visuomenės gyvenimo. Autorius paprastai kalba ne savo vardu, o užsidėjus primityvaus žmogelio, grafomano, iškvaišusio viršininko kaukę. Eilėraščiuose jis imituoja sentimentalių romansų ir šlagerinių dainelių jauseną, įsijausdamas į tam tikrą psichologinį tipažą arba parodijuodamas žinomus kūrinius. Literatūrinę kūrybą papildo pats autorius kaip personažas, dalyvaujantis pramogų versle: dainuoja, filmuojasi TV laidose, Vilniuje atidaryta jo vardu pavadinta kavinė. „Erlicko kūrybinį metodą veikiausiai tiktų vadinti realizmu išvirkščiai arba fantastiniu realizmu, – paradoksaliu būdų jis priartėja arčiausiai mūsų gyvenimo realybės, socialinės tikrovės, adekvačiausiai geba ją reikšti“ (Vygantas Šiukščius).