braziunas***
Mendelsonas priemiesčio aludėj
baisiai vienas vienas prieš visus
toj duobėj kaip ašara kaip liūdnas
atminimas mėnesio per mus
ir per tavo kaktą slenka žaibas
taip per smilkinį apie vaikus
tu galvoji pirmas buvo vaikas
į tave kaip lašas panašus
apie mirtį apie tai ko niekas
tau nei man negali pasakyt
seną kirtį atmeni pro miegą
pilnatis ant stogo pilnatis
sprogo veidrodis drebėjo šunes
skilinėjo viešpaties kalnai
ir viršūnės buvo ne viršūnės
tik suakmenėję vandenai
Dieve gerti neškite ąsotį
plauk nuoga atmetusi kasas
ir ant mano kelių išraudoki
mano atgailas ir netiesas
aš galvoju kad geriau nebūti
su tavim kai tu tokia šviesi
plauk nuoga per Jūrą per rugpjūtį
ir nebūk kol dar esi... esi?
šioj prekyvietėj parduoda paukštį
visą gyvį skečiantį sparnus
čia apinasriai bezmėnai šaukštai
čia alus verčiau tegu alus
šičia žąsys perka riebų ožį
ponios antys godisi taukų
viešpatie koks baltas tavo grožis
tarp lelijų ir ant vandenų
viešpatie neleisk lengvai numirti
apkabinus kas toli toli
vieną kirtį paskutinį kirtį
nulaužtoj tėvynės obely
tekinas per sodą senas vaikas
svetimas namuos kada kada
išsvyruosi iš aludės tvaiko
su randuota obelies lazda
1976.XII.12-14
Braziūnas Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.
sausas sodas
Jonui Mikelinskui
čia lapai čia traškantis mėnuo sidabras kaip popierius drūni
tik žydi prie krašto laukinės kapelių viršūnės
bridimas per smilgas klype akyse savanorio
atodrėkis ilgas ir ilgas pavargusių suolas
sala pasala kur išmokė ir sėti ir siūti
ramiai išlydėti sugrįžusio laukti ir laukti
po debesio kryžium giliai naktimis kaip numiršta rugpjūtis
į atdarus šulinius krisdamas krisdamas klaupkis štai
siena štai siela įlinkus svirplių šiluma atkartota ir siūlas
praleisdamas šeivą kaip duonos kasdienį kąsnelį
palaiko tarp neregio pirštų ir nulesa
vyšnią moliniai svirbeliai
kampe kur tupėjo ta didelė duonkepė paukštė
pliki gegužiukai iš gūžio jos rijom ir rijom
praaugom ir ją ir sodybą ir lauką
ir daug ką praaugom tik duonos ūgiu nepavijom
nors buvo darbai nenudirbami brinko kaip lašas nuo stogo
baltų marškinių tartum laša tik niekas neatmena
girdytas pienu buvau ar paleidau grumstą į žmogų
kad žydintis sodas kas naktį man užmezga akmenį
1982.XI.29
Braziūnas Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.
dzūkės dainuoja našlaičių dainas
Jos rymo nuleidusios galvas
su puokštėm lelijų ant kelių
kaimynų vaikai pašaliuos
apsiviję lazdas plikagalviai
kiti nuskriausti kam akių neužteko
kietai pamyluot ar atšipusio delno
našlaičių daina nenumaldomai teka
lyg priešgina upė iš kalno į kalną
nebuvo užginta giliai atsidusti
per patį vidudienį pabaigė vysti
lelijos ant kelių nuleidusios galvas
saulė motulė pavargusi sudegė
moterys rymo savo vaikelių
taip skurdžiai lyg būtų išdrožtos
Braziūnas Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.
***
o žvakės žvaga ausyse
o spraga agaro dvasia
akis išdegina vėdrynai
tu seną giesmę pajunti
širdy kaip akmenį kiečiausį
pustyklė ašmenys pustyklė
ir dalgio rašmenys ir kryklės
krauju aptryškęs sraujas balsas
netilk vingusis dundesy
šuoliuok šuoliuok baltoji stirna
nervingos ugnys kaktą siaučia
liesi artojau tavo jaučiai
garuoja nuodagų ledėsiai
akim svajingom klydinėsi
po savo užminuotą lauką
girdėsi aimanuoja varnas
ir karštas vėjas plėšia karną
nuo juodo stuobrio baltą šviesą
dabar pušie nuoga stovėsi
gaili palaimintoja laiko
kuris negydo nesutaiko
tik ant akių vėdrynais auga
Braziūnas Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.
arklys piligrimas vienuolis
arklys piligrimas vienuolis
jo medpadžiai klapsi ne pasagos
akis panarinęs kinkuoja
po miesto vietas nešventąsias
ir klaipo sulytas granitas
žingsnius jo ir murdo į smogą
ir šaipos absurdiškas mitas
senoji demiurgo klastotė
klajoklė klaida tavo
kliokia
šaligatvių šonkauliais kalkės
ant nugaros skliauto kuproto
sušoko nearkliškos kaltės
prarūgus drėgmė
nusipurtai
lankoj o suvirpini grindinį
atodūsis buvo ar burtai
tenai o rytojaus tik sprindis
o rūmuose šneka ir šneka
o rūmuose išmaldą duoda
arklys piligrimas apakęs
orumas ir blakės – paguoda
Braziūnas Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.
Mįslės įminėjas
Ir pagimdys ir pražudys diena
ji želmenis sudaigstys ir nuvirins
klasčios mįslės minėją aklą vyrą
vadžios po naktį alyva palkšva
lyg tėvo kapas – prošvaistė grasi
o menkos drapanos – su kūnu sensta
ir kvapas nešvankus po miestą šventą
jį gainios paukščiai šunes ištąsys
šešėly dūmo sapno šnabždesy
dykavidurę kriaušę išsprogdina
ir plyksteli iš jos anapusinis
imperijų ir sielų kliedesys
Braziūnas Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.
Neris, Chrono intakas
1
Sukalkėjo vyšnių vynas
ant užmiegančiųjų lūpų
o į molio raumenyną
smigo rėžės naujas plūgas
krito mažas žemės lašas
dygo brolis baltakojis
ir aguonomis išrašė
visą lauką iškapojo
o už Vilniaus saulė tvino
gargažėjo skaistaveidės
ant Neries šakų beržinių
du melsvi karveliai leidos
ar mum gerti ar negerti
šitą saują šitą pėdą
šitą garbę ar užverkti
ar apskelbti šitą gėdą
1983.III.3
2
Ar jau einam ar pristojom
ar klaidingai tebegrįžtam
į praėjusį rytojų
su lemtingom išdavystėm
ar dar moteris iš sapno
ar iš šonkaulio ant tako
mes dar sakom bet nematom
mes jau matom bet apakom
jau už Vilniaus sąvartynuos
mūsų dvasių kirai lenkias
ir padangėn rytmetinėn
jas nutrenkia tavo vandens
Kunigiškiai–Vilnius, 1982.XI.20-21
Braziūnas Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.
neįvardinti dešimtmečiai
Henrikui Nagiui
atminties gaudžioj retmėj
jau bejėgis tavo labas
nesitrauki kol anapus
pražydės du žiburiai
bet tu lauki kas pakeis
ir klusniai užleidi vietą
gerki teisę ištylėtą
su žaliais nakties kvapais
ir ištarki metų vardą
ir bent kartą – į akis
išdidi liūdna naktis
tartum sakalas ant kardo
Vilnius–Kunigiškiai–Radviliškis–Vilnius, 1982.IV.26-XI.29
Braziūnas Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.
balandis
skiautele sulankstyta valtele
veju tave o tu lenki mane
kleviniai irklai girioj ant kalvos
tu jau skrendi – kita – virš Lietuvos
aiškėja veidas: baudžiavų bausta
speigų šukuota liūčių išprausta
plyna bežodė išdegė namai
per visą kovą krito pelenai
sutirpo tirpo švyti danguje
vilties žolytė žydi manyje
Braziūnas Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.