birgelis_hologramaSigito Birgelio „Hologramos“ eilėraščiai – geri eilėraščiai iš gero vyno, iš poezijos vyno, pakankamai nuo jo apgirtę, kad būtų drįstantys, kad būtų – skverbtys. Metaforos tad akivaizdžios it žaibai, sublyksintys moters, jūros, gyvybės, tikėjimo slapčių miglynuose, kur mūsų laikas – juslios ir aitrios mišios, laikomos gyvenimui mirus, „išmirus iš tėvo namų“, širdy nepakeičiamų. Ir tyrlaukiais gyvenimui į tuos namus sugrįžtant. Sugrįžtant žmoniškon, žemiškon tėvynėn, kur poetui taip smagu patikliai kliautis nežabota kalbėjimo laisve. Tikintis, aišku, susikalbėsiant ir iš pusės žodžio. Duokdie tad mums, skaitytojams, tokios skvarbos ir pajėgumo sieti. Vladas Braziūnas
***
apsinuodijom
gyvenimu
aukštyn kojomis
be vaistažolių
tylėjom rėkdami
sielos peludėje
skirtingiems bučiniams
lūpos žadėjo pabučiavimą
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
kam tiek mergų
praaušintų
pražiotų
susitikimų
neapvaisintų
vainikų
neatsivėrusių
išderintų
nepraustų
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
sapnai nusavinti
kadrai išbaltinti
jausmais prideginti
popieriaus laiškai
atšipę
širdim pavargę
sutemoj
ateina
per kiekvieną vaikaitį
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
Tavimi šilta mano vasara.
Deja, tu nesupranti
žodžių nei
nakties dūsavimų.
Pavargę žolynai,
išėjimai į laukus,
kur nuo vakar
pėdinu tuščią gerumą.
Prisiminimai tie!
Šunystės!
Šimtai bjaurasčių...
Ant karališko sosto!
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
Kramtau Tave, nekaltai prakąstą,
Išsigandusią blaivios netekties.
Prašau Tavo kūno pakartoto,
Pradėto smėly ant peties.
Sudžiovinti mūsų dienų džiuvėsiai,
Rankų, juslių, glamonėtų.
Laukai rugiuose, laukuose antigrikiai,
Varpose duona netikinčių javų.
Kiekvienoje nišoje būna tarpeklis.
Kiekvienoje moteryje - juslus jaudulys.
Krūtų, viršūnių, spenelių antgamtinių,
Ištryškusių naujuoju
Mano lūpos sudrėkintos Tavo bučinių,
Ieškojimų, skverbimųsi į kūno terpę.
Save Tavyje prarandu.
Perduodu naują gyvenimą.
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
Plūduriuojančios nakties liaukos
Užsimerkia pienių vainiku.
Išnyksta sunkūs alebastrai,
Žvakidžių minorai ir lūkesčiai.
Šviesa skleidžia tamsoj šviesą,
žiedų pumpurai audžia lapus,
glamonėja žvaigždžių spenelius,
priiminėja dangaus kūnus.
Naktys kvėpuoja žvaigždžių lietumi.
Nuogos alsuoja baltveidės.
Prastos, labai prastos užeigos,
Nesipraususios kaimo mergaitės.
Naktys nuleistos, pakeistos.
Viskas buvo, dar bus.
Nukirsdintos liepos,
Išvagota arimuose žemė.
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
nieks nedraudžia
nuspardyti dieną
nuspardyti naktį
apkloti pabučiavimą
jei iš dangaus
nenukris bučinių
daugiau tau
nerašysiu eilėraščių
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
už bevardžio vitražo
kur eilėraščiai yra niekas
o visa kita -
tik tam, kad užmuštų laiką
Jis pasirinko kitą ganytoją
ir kitas aveles
nebandau prieštarauti
bandau juoktis
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
baigi nepradėjęs
tašką
padėjęs
ant venos
įkvėpimas
atseit
neturi ateit
neateina
nebūtina
rašyti eilių
sodinti bulvių
žiūrėti pro langą
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
kažkas nusirengia
prieš poetą -
padrąsina
užrašo ateinančius
į metrikacijos skyrių
žodžius
veda, teka, gimdo
skiriasi
užrašo milijoną netekčių
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
negimusių tėvų
vaikai
gyvenimu
sveikina mirtį
pirmosios meilės
sėkla
kūdikiuose
gramdo tėvų gemalą
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
rytas įžūliai knarkia
išmestas iš miego
sudvasintų lovų
vitražo spalvų
nudienoja naktys
dienos nušuoliuoja
viskas byra
išnyksta kaip sapnas
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
noksta
pavasario rytas
temsta
norisi miego
vizgina
uodegą laikas
prisisiurbia
saulėlydžio palaikų
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
šiandien nėra pelenų
žibalinės lempos
amžių, atskeltų
akimirkų
keliaujanti
kaimo keleliu
linksniuoja
vaikystė
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
tradicijos
kupinos
klaikios
menų
aureolės
sklidinos
amžių
verpetuose
genamos
uždėtos
kaip našta
ant pečių
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
šmėstelėjo žmogaus holograma
gemalas išsiurbtas iš žmogaus
kaip gerai, kad anksčiau niekada
žemėje neatsirado gyvybė...
genai išimti
suklonuoti gyvenimai
sumainyti
kaip sutuoktuvių žiedai
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
Tarp dviejų kopuliuojančių
dangaus šviesulių _
Vilniaus ir Varšuvos.
Oderis neteka į Nemuną.
Prigludę svetimai artimi,
prasmingi niūriai.
Laikrodžiai taip arti,
tik kažkam reikia
pakišti degtuką.
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
Kas apmokys mirusiuosius
Keliu trumpiausiu
Dangun kastis?
Karstą kokiom
Vinim kalti?
Žemėje po dangum
Irimą pradėti?
Dangų pasiekti?
Bedarbių gretas
Papildyti...
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
šermenų
šermukšnis
lyjantys
rudeniu
nekalti
du
išprievartauti
kūnai
kūnai ateinantys, klausiantys
nenuogi, nepanašūs, neatlaidūs
be rankų
naktį apglėbę
keistais drabužiais
lyg chameleonai
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
100 kartų nekaltai pradėtas
be nuodėmės
bjaurastis nepateisina net gyvasties
vėjadulkių, tų, kur tavo klystkely
bamba, kuri suteikia gyvybę
lydėdama į toloką mirtį
mirštame nuogi nudvasinti
nuo kūno, kaip išlukštenti saldainiai
sugrįžtame pasiilgę biodinaminės širdies
neturės skruzdės tylėjimo, tylintis
antimaterinis šauksmas, gyvybė, tegul ji
nereikalauja gyvenimo, atsikračiusi
širdies geluonies
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
Aukoja save
žviegianti kiaulė.
Ištempta iš tvarto,
užnerta ant snukio,
be pusryčių, kaulėta.
Dešros, nugarinės
grąžina atgal
tėvo veidą,
palinkusį prie šerių.
Ant šiaudų, kepurėje,
kiaulėje išaukštintas,
atsistoja tarp naujagimių.
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
ant popieriaus lapo
gyvenimas
po mirties
viskas praeis
net šunystės
pro šuns būdą
labiausiai
jaučiame tai
kas neskauda
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
mašinos nutyla ir triukšmas atlyžta
dienos veidas
paliegęs gatve
atlyžta medžiai
medžių paukščiai prabyla
penkiasdešimt mylių atstu
nuo čia iki kiekvieno
automobilio rato
pakeitusio formą
gyvenimas rusena
37 Celsijais
(daugiau nei užtenka vienam negyvam)
balandis nešinas taika skrieja
nematomo taikinio link
(naikintuvo F17)
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
Gyvenimas neturės
Tos pačios giminės
Užsiūtos, atvertos žaizdos
Du metrus po žeme
Užmerktos
Žindyvės
Nevaisingoms pavydės
Išlydės
Iš širdies
Pitagoro kertėn
Pastūmės
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.
***
Norėjau tau parodyti vienišą jaują,
Vienatvę, kalėjimą, sargybos bokštus.
Buvau vaikas, galvojau kaip vaikas.
Užaugau, pasilikau vaiko drabužius.
Blotnas - kaip sakydavo pas mus -
Nebuvau, bet galėjau likti akimirka
Ardamas tėvų lauką. Vaikystėje
Liko tikri netikrų draugų veidai.
Norėjau tau parodyti daugiau,
Nei pats gyvenimu buvau matęs.
Tėvo ranka sodintus sodus,
Nuo vaisių nulūžusios šakos skausmą.
Dulkėtas Ožkinių keleliu pareidavo
Jonulio ir Gendrutės šešėlis.
- Gudrutis, - man sakydavai tąsyk,
Kai bandžiau su tavim susipažinti.
Glamonėdamas pusseserės ranką
Supratau, gyvenimas nesisuka aplink ją.
Nestovi vietoje žolės sklaida ir sraigė,
Kurioje gali kartis skilandžiai.
Buvau užmigęs popietės kaitroj,
Norėjau klausti kelio į Vaitakiemį,
Bet išniro kito pasaulio danga ir Seivų
Ežeras užsimerkė geltonų lelijų skruostu.
Stovinėdavau prie vartų tos ir anos.
Mėnuliui praverdavau naktis.
Per Velykas, per šventas
Bandžiau apvalias rašyt eiles.
Kol jaunas
Norėjau pasenti.
Šokti paskui lenkaites,
Kleviškiui duot į pakaušį...
Gaila, kad visa tai,
Kas buvo tąsyk nepasiekiama,
Nebuvo verta,
Kad nusišlapintų šuo.
Sigitas Birgelis. Holograma: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2004.