birgelis_simkute_is_toli_ir_arti
Leidinyje spausdinami už Lietuvos ribų, skirtinguose Žemės pusrutuliuose (Australijoje ir Europoje), gyvenančių dviejų lietuvių poetų Lidijos Šimkutės ir Sigito Birgelio rinktiniai eilėraščiai. Didelė dalis S. Birgelio eilėraščių nauji, kai kurie paimti iš „Eilėraščiai iš anapus Dievo“, „Septynios dienos, septyneri metai“, „75 eilėraščiai“ rinkinių. Jie gavo naują atspalvį ir formą.
***
gyvenimas
akimirka
trumpesnė
už gyvenimą
bausmė
kad
jau niekada
nerašytum eilėraščių
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
seinuose
dabar dažnai lankosi
jablonskis
lietuviškas žodis vaikams
skanesnis už šokoladą
karieta
pakinkyta
ketvertu žirgų
važiuoja baranauskas
per laiko žemėlapius
seinuose
iš darbo
tuoj pareis
dvaranauskas
karas sustabdys mašinas
bazilikos avinėliai
stumdomi ant laiptų
melsis į Kristų
neįžengusį
į vyskupų rūmus
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
pavargo dienos
nuo ilgų dienų
trumpos naktys
prailgo nuo nemigų
paskutinį kartą išgėrėme alaus
suvalgėme vynuogių
ir mums atrodė
kad amžinybėje
laukuose liko rugienos
ir maldos į Visagalį...
laukuose bobų vasara...
saulės blakstienos
rikiavosi dienos
lyg septynios vienatvės...
rytoj
išskris į amžinybę
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
už bevardžio vitražo
kur eilėraščiai yra niekas
o visa kita -
tik tam, kad užmuštų
laiką
Dievas pasirinko jau
kitą ganytoją
ir kitas aveles
nebandau prieštarauti
bandau juoktis
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
mirštame vienišai vieniši
aplaistyti mirties vėdarais
purvini pasauliu, geiduliais dėmėti
prikelti iš letargo
tikime, kad prisikelsime
paskutinę gyvenimo dieną
kad mūsų dienos, kurios netikėjo
prikels mus
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
pirk iš manęs sodinuką
aš tau pasodinsiu eilėraštį
gal visą knygą _
žeme tave apkabinsiu
po mirties nuvesiu
į žvaigždes
paskutinėje eilutėje
verkia mažas
vienišas sūnus
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
šitam eilėraščiui neradau žodžių
jie visi išbėgo būti poetais
atsistojo į eilę
prie Nobelio premijos
seniau jie būtų žingsniavę
nuolankiai
prie Lenino paminklo
Lukiškių kalėjime
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
kas vakarą saulėje
vaikščioju krantu, tavo kūnu
debesyse renku gintarą
iš mano į tavo gyvenimą
tavo krūtų reljefas
su metų ledynmečiu
lauks paskutinės
mano gyvenimo dienos
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
anksti keliasi nuoga jūra
nervingai siūbuoja krūtim
gintaras vėlei išplauks
bet jau gyvenimas baigiasi
išdyla net tėvo veidas
smegenyse įrėžtas
smėlio kopose
pastoja gelmės
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
šmėstelėjo žmogaus holograma
žmogaus gemalas išsiurbtas iš žmogaus
kaip gerai, kad anksčiau niekada
žemėje neatsirado gyvybė
genai išimti per operaciją
suklonuoti gyvenimai
sumainyti
kaip santuokiniai žiedai
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
geri
eilėraščiai
iš gero vyno
alkoholikai
patys rašo
patys skaito
palaiko
savo kartos
laiką
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
nuogai rengiasi
saulės vidury
sunerimus migla
ir saulės spindulys
pakaruoklis
ir virvė
kartu pasikorė
ant žemės traukos
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
sėdėdamas Gintaro viešbutyje
akimis paėmęs Vilnių kaip ant delno
negaliu nieko daryti _ _ _
negaliu rašyti eilių
prie geležinio vilko laukiu
svečio garbaus, ne Gedimino
automobilių aikštelėmis nusėtas
nedrąsus šaltas pavasaris
poezijos lyg ir nėra ant stalo
nuo vakar dar pagiriojasi poetas
dėvėti eilėraščiai, byrantys dantys
nakties nukraujuotos dantenos
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
moters kūnu prisidengusios kantatos
fugos ir tos, be kūno, liežuvio, be garso
išmestos sėklos iš pienių, iš vėjarūgščių
kaip laukimas tavęs senbernio vienkiemyje
aš tave šaukiu tartum tylėtų ugnikalnis
šaukiu tarsi kantatos tylėtų
tarsi tylėtų tie, kurie tyli
kai skauda, neskauda, kažkur po širdim
tu esi mano sieloje kūnas ir vynas
mano gyslose, kur nebuvai sugulove
kai palovėje deimantinėj šviesoj
liuteronų bažnyčioj atsilaužėme žodžio
tu buvai ilgesinga diena _
palaidota nebylio prakaito
ugnis spragoje, kai ugnyje užrausta tamsa
paversta žūtbūtine neteisybe
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.
***
100 kartų nekaltai pradėtas
be nuodėmės
bjaurastis nepateisina net gyvasties
vėjadulkių, tų, kur tavo klystkely
bamba, kuri suteikia gyvybę
lydėdama į toloką mirtį
mirštame nuogi nudvasinti
nuo kūno, kaip išlukštinti saldainiai
sugrįžtame pasiilgę biodinaminės širdies
neturės skruzdės tylėjimo, tylintis
antimaterinis šauksmas, gyvybė, tegul ji
nereikalauja gyvenimo, atsikračiusi širdies gyvuonies
Sigitas Birgelis, Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti: eilėraščiai. – Punskas: Aušra, 2003.