Gintaras Beresnevičius (1961-2006) – lietuvių religijotyrininkas, etnologas, prozininkas, publicistas, eseistas. 1979-1984 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, nuo 1986 m. dėstytojavo įvairiuose institutuose, nuo 1990 m. – VDU etnologijos ir folkloristikos katedros dėstytojas, nuo 1995 m. – docentas. 1993 m. apgynė humanitarinių mokslų srities etnologijos krypties daktaro disertaciją „Pomirtinio gyvenimo samprata senovės lietuvių pasaulėžiūroje”. Gintaras Beresnevičius buvo Lietuvos religijotyrininkų draugijos pirmininkas, mokslinio žurnalo „Darbai ir dienos“ redakcinės kolegijos narys, „Naujojo židinio“ bendradarbis, „Metų“ kolumnistas, „Šiaurės Atėnų“ religijos skyriaus redaktorius. Išleido 17 knygų, tarp jų – kelis mokslinius veikalus. Pirmojo lietuvių postmodernistinio romano autorius. Publikavo apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 publicistinių ir eseistinių straipsnių. Gintaras Beresnevičius neaiškiomis aplinkybėmis mirė 2006 m. rugpjūčio 6 d. naktį. „Be Jo komentarų ir pastebėjimų tiek miesto, tiek kultūrinės erdvės ištuštėjo ir nuskurdo, pranyko magijos ir savigarbos kontūrai. Jo mirtis, apnuoginusi galybę skandalingų problemų teisėsaugoje, įrodė, kad valstybė ir visuomenė ne tik nesistengia apginti savo didžiųjų asmenybių, bet kartais jas pati sunaikina. Prievartos aparatui nereikalingi drąsūs, atviri ir ironiški stepių vilkai. Ne susvetimėjusios masės, o mes, Jo bičiuliai, esame atsakingi už Gintaro atminimą“ (Castor&Pollux).

Apie Gintarą Beresnevičių ir jo tekstus

Vytautas Berenis. Tai, kas išlieka: „Senovės baltų kultūros“ tomas – religijotyrininkui G. Beresnevičiui ir jo darbams prisiminti (2009)

Rita Kasparavičiūtė. Gintaro Beresnevičiaus gyvenimo teksto paraštėje (2008)

Laura Auksutytė. Šiuolaikiniai literatūriniai žaidimai ir mistifikacijos. Gintaro Beresnevičiaus atvejis (2008)

Edvardas Čiuldė. Gintaras Beresnevičius: gyvenimo normos ir kūrybos formos (2007)

Gitana Gugevičiūtė. Pragariškos būties logika (Gintaras Beresnevičius. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai, 2007)

Regimantas Tamošaitis. Gintaro Beresnevičiaus „Žmogiškoji komedija“, arba Pragaro projektas (Gintaras Beresnevičius. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai, 2007)

Violeta Šoblinskaitė Aleksa. „Nevalgyk lavonėlių, Lolita!“ (Gintaras Beresnevičius. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai, 2007)

Castor&Pollux. Kritiko lemtis (Gintaras Beresnevičius. Ne apie tai mano dūzgelė, 2007)

Aleksandra Fomina. Kosminė ramybė (Gintaras Beresnevičius. Ne apie tai mano dūzgelė, 2007)

Kęstutis Navakas. Vilkų saulutei nusileidus (2006)

Regimantas Tamošaitis. Gintaro Beresnevičiaus gyvenimo tekstas (2006)

Gintaras Beresnevičius: „Reikia pereiti į Dievų lygmenį“ (interviu, 2005)

Castor&Pollux. Paskutinis jėzuitas (Gintaras Beresnevičius. Naujojo atgimimo išvakarės, 2005)

Nerijus Brazauskas. Lietuvių mentaliteto beieškant (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)

Jurga Ivanauskaitė. Trolis Mumis ir mirtis (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)

Giedrė Kazlauskaitė. Prajovaruzija, arba Seksas ir miestas (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)

Livija Mačaitytė. Medūzos prisikėlimas, arba apie apokalipses ir kalipses (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)

Dainius Sobeckis. Dievadirbys G. Beresnevičius. Instrukcija Dievui pasidaryti (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)

Renata Šerelytė. Lietuviai pasauliniame kontekste (Gintaras Beresnevičius. Pabėgęs dvaras, 2005)

Gediminas Kajėnas. Žaidimai aplenkiant dvarą (Gintaras Beresnevičius. Pabėgęs dvaras, 2005)

Dovilė Švilpienė. Kai neįmanoma tampa įmanoma (Gintaras Beresnevičius. Lietuvių religija ir mitologija, 2004)

Ignas Narbutas. Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis (Gintaras Beresnevičius. „Eglė žalčių karalienė“ ir lietuvių teogoninis mitas, 2003)

Vytautas Girdzijauskas. Kalėdinė Gintaro Beresnevičiaus pasaka arba lietuviškojo imperializmo metmenys (2003)

Nuo Palemono iki Europos sąjungos mitologijos. Gintarą Beresnevičių kalbina Alvydas Valenta (2003)

Virginijus Savukynas. LDK idėja XXI a. globalizacijos fone (Gintaras Beresnevičius. „Ant laiko ašmenų“, 2002; „Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys“, 2003)

Elena Baliutytė. Alternatyva pabodusiai erlickiškai savijautai (Gintaras Beresnevičius. Vilkų saulutė, 2002)

Liudas Giraitis. Barbaras prieš G. Beresnevičių (Gintaras Beresnevičius. Ant laiko ašmenų, 2002)

Evelina Bondar. Apie Lietuvą – kitaip (Gintaras Beresnevičius. Ant laiko ašmenų, 2002)

Jonas Vaiškūnas. Senojo tikėjimo vingiais (Gintaras Beresnevičius. Baltų religinės reformos, 1995)

Jonas Vaiškūnas. Dausų beieškant (Gintaras Beresnevičius. Dausos, 1990)

Gintaro Beresnevičiaus tekstai