Žilvinas Andriušis (g. 1972 m.) – poetas, prozininkas, eseistas, literatūros kritikas, onirikas bei slapyvardininkas. 1996 m. įgijo istorijos bakalauro laipsnį, 1998 m. tapo filosofijos magistru. Ž. Andriušis manosi įvaldęs sapno užrašymo technologijas, todėl laiko save „sakinių sapnuotoju“. Šis siurrealistinis rašymo būdas sudaro galimybes realizuoti kalbinį pasąmonės lygmenį, pašalinti kasdieninę logiką, kuri neretai trukdo suprasti pasąmonės absurdo poetiką, įvilkdama kalbą į mokyklinės gramatikos rėmus. 2003 m. autorius išleido antiloginį, onirinį, filosofinį traktatą „BILDUNGAS“, 2008 m. pabaigoje pasirodys antroji eksperimentinės poezijos knyga „BAL ONIRIQUE“. „Man regis, kad pilkos poezijos debiutų mūsų krašte per akis, skaudžiai geliančios ar šokiruojančios prozos – nėr. Ilgų ir nuobodžių apsakymų ar romanų žmonės nelabai skaito. Koncentruota, smūgiuojanti Žilvino Andriušio frazė galgi būtų mažytis dušas klišių ir štampų sugraužtai publikos daliai“ (Sigitas Geda).

Apie Žilviną Andriušį ir jo tekstus:
Žilvino Andriušio bibliografija
Muzika – pasąmonės kalba (Žilvino Andriušio ir Mykolo Natalevičiaus opera „Bildungas“) (2008)
Marius Burokas. Literatūrinis chuliganas celofanuotais viršeliais (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Gerasis D. Trumpas įvadas į onirinį diskursą ir Žmogaus-Sfinkso kritika (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Benediktas Januševičius. A – A (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)
Pranas Visvydas. Galvos raikymui skirtos mintys (Žilvinas Andriušis. Bildungas, 2003)

Žilvino Andriušio tekstai: