Judith Friedlander Prancūzų kultūros centras ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas maloniai kviečia gruodžio 21 d., 18 val.į Judith Friedlander paskaitą Lietuvos žydai Paryžiuje Prancūzų kultūros centro kino salėje (Didžioji g. 1). Bus verčiama į lietuvių kalbą. Judith Friedlander yra knygos Vilna on the Seine:Jewish Intellectuals in France since 1968 autorė. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Atviros Lietuvos fondas pristato Miros Jedwabnik Van Doren filmą „Pasaulis buvo mūsų“. Pristatymas ir diskusija vyks 2009 m. gruodžio 22 d. 17.30 val. Konferencijų salėje Didžioji g. 5.
Pristatyme dalyvauja Džudit Frydlander (Judith Friedlander), antropologė, kuri rinkdama faktinę medžiagą Meksikoje ir Prancūzijoje daugiausia dėmesio skyrė tenykščių Meksikos tautų ir Prancūzijos žydų etninio identiteto klausimams. Keletą metų ji taip pat dirbo dekane Hanterio koledže (Niujorko miesto universitetas) ir Naujojoje socialinių tyrimų mokykloje (angl. New School for Social Research). Dž. Friedlander labiausiai garsina jos darbai „Ką reiškia būti indėnu Hueyapane“ (angl. Being Indian in Hueyapan) ir „Vilnius prie Senos: žydai intelektualai Prancūzijoje nuo 1968 m.“ (angl. Vilna on the Seine: Jewish Intellectuals in France since 1968) bei Alano Finkielkrauto (Alain Finkielkraut) kūrinių La Défaite de la pensée ir L'Humanité perdue vertimai į anglų kalbą. Šiuo metu ji rašo knygą apie Naująją socialinių tyrimų mokyklą. Taip pat filmo pristatyme dalyvauja Dr. Laimonas Briedis, kultūros geografas ir knygos „Vilnius: svetimųjų miestas“ autorius. Renginys organizuojamas vykdant mokslinių tyrimų projektą „Europos miesto tapatybė: centro ir periferijos sandūros“.
„Pasaulis buvo mūsų“ – tai dokumentinis filmas, skirtas žydiškajam Vilniui atminti. Vilnius, dažnai vadinamas „Lietuvos Jeruzale“, buvo vienas didžiausių Rytų Europos žydų kultūros centrų. Nors čia negyveno nei didžiausia, nei turtingiausia žydų bendruomenė, dėl Vilniaus žydų kultūros, jų savigarbos jausmo, erudicijos ir ryžtingumo Vilnius buvo unikalus. Tai buvo bendruomenė, turėjusi gilų religinį paveldą ir pasižymėjusi didžiuliu socialinės atsakomybės jausmu.
Filme daugiausia dėmesio skiriama šiai gyvybingai kultūrai prieškario metais. Jame atskleidžiamos viltys, svajonės ir nepaprasti pasiekimai, kultūrinė aplinka, kurioje užaugo tokie šviesuoliai, kaip Chaimas Sutinas, Žakas Lipšicas, Jaša Heifetzas, Avromas Suckeveris, Chaimas Gradė, Džozefas Bulovas ir Vilniaus trupė, ir tai tik keletas jų. Pokalbius, dienoraščius, laiškus, eilėraščius, archyvų nuotraukas ir filmuotą medžiagą į bendrą visumą jungia daugybe apdovanojimų įvertinto aktoriaus Mendžio Patinkino (Mandy Patinkin) balsas už kadro. Archyvinė muzika ir specialiai įrašyti kūriniai atkuria to meto dvasią.
Nors per holokaustą Vilnius buvo sunaikintas, jis tebėra gyvas išgyvenusiųjų prisiminimuose, jį primena turtingas literatūrinis, intelektinis ir meninis paveldas. Anot vieno iš išgyvenusiųjų, „pasauliui svarbu žinoti, net tik kaip mirėme, bet ir kaip gyvenome“.
Daugiau informacijos http://www.thevilnaproject.org/.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
2009-12-17