Visas miestas išbrinko it milžiniška, baimės pripūsta guminė pagalvė, o Kamilė vis alsavo ir alsavo, įkvėpdama baimę, o iškvėpdama dar didesnę, įkvėpdama baimę, o iškvėpdama dar didesnę, kol pasijuto besigūžianti nenusakomo dydžio juodame laive, prie kurio dugno it inkaras glaudėsi žydras žemės rutuliukas. Inkaras staiga atitrūko, ir baimės laivas pamišėlišku greičiu nuplukdė mergaitę per spengiančią erdvę.
Iš Jurgos Ivanauskaitės apsakymo „Kaip užsiauginti baimę“
Antrasis Jurgos Ivanauskaitės apsakymų rinkinys „Kaip užsiauginti baimę“ (1989) – trečioji jos knyga po „Pakalnučių metų“ (1985) ir romano „Mėnulio vaikai“ (1988). Iš viso išleista daugiau kaip dvidešimt rašytojos ir dailininkės knygų – prozos, poezijos, dramos, publicistikos, esė, jos verstos į vokiečių, švedų ir kitas kalbas. Latvijoje Jurga Ivanauskaitė yra viena mėgstamiausių šiuolaikinių autorių. Pirmasis į latvių kalbą išverstas jos kūrinys ir buvo apsakymas iš rinkinio „Kaip užsiauginti baimę“. Šioje knygoje rašytoja atsiskleidžia kaip susiformavusi apsakymo meistrė. Literatūrologės Viktorijos Daujotytės žodžiais, „ji žinojo ar bent nujautė kažką, ko mes nežinome ir todėl taip linkstame į ją, lyg lauktume kokio pranešimo“.
Tyto alba