Giedrius Subačius Lietuvos ekonomiką palietusi pasaulinė krizė lietuvių kalbai negresia, teigia Ilinojaus universitete dėstantis kalbininkas Giedrius Subačius, nors pripažįsta, kad kalbos taip pat išgyvena krizes. Pasak kalbininko, lietuvių kalbos dialektai, žargonai, akcentai ne tik nekenkia kalbai, bet ir išlaiko ją stiprią, o svarbiausias jos gyvybingumo ženklas yra tai, kad mes ja rūpinamės.
„Kalbininkai sako, kad kalbos krizė prasideda tada, kai ji ima prarasti savo galūnes, jas keičia kitos kalbos galūnės. Bet išlinksniuokime žodį „namas“: „namas“, „namui“, „namą“... Čia nėra ir net neįsivaizduojame kitos kalbos galūnių, žodžiu, struktūra yra labai tvirta“, – sako G. Subačius.
Profesoriaus teigimu, lietuvių – viena iš dešimties stipriausių Europos kalbų. Nors Europoje jų yra šimtai, lietuvių kalba – tarp 27 išrinktųjų, kurios verčiamos europarlamente, taip pat ji stipri, nes turi Valstybinės kalbos įstatymą.
Lingvistas nesureikšmina ir anglų kalbos įtakos mūsų kalbai. Anot jo, rašybos sistema pradės griūti, kai SMS žinučių kalba, tai yra, įvairiais trumpiniais be lietuviškų balsių ir priebalsių, bus rašomi laikraščiai, knygos.
„Laisvalaikiu gali daryti kaip nori, kalbėti dialektu, žargonu, akcentais. Įvairovė yra mūsų stiprumas. Lotynų kalba todėl ir mirė, kad nebuvo tos įvairovės, visų kalbos vartojimo sluoksnių, kurie ja kalbėjo. Ji tapo prestižine, rašomąja kalba ir niekas nenorėjo ja kalbėti“, – kalbėjo profesorius.
Lietuvių kalba nenumirs tol, kol ji bus įdomi ir kitoms tautoms, tikina Majamio universitete dirbanti antropologė Neringa Klumbytė. Pasak jos, ne tik lietuvių kalba, bet ir papročiai, tradicijos, įdomios Amerikos studentams, o Vilnių jie vadina naujuoju Europos deimantu.
„To aspekto, kad mes esame kažkokie kitokie, provincialai, niekas net nepastebi, niekas net nemano, kad tai kažkokia maža provincijos kultūra, žmonių tik 3 milijonai. Domimasi, kokie papročiai,kokį maistą valgom, kokias dainų šventes rengiame. Tuo yra žavimasi“, – teigė Majamio universiteto dėstytoja antropologė.
Amerikoje dirbantys dėstytojai įsitikinę, kad lietuvių kalbos grožis ir jos stiprybė gali pritraukti užsienio studentus studijuoti Lietuvoje. Jau dabar vis dažniau amerikiečiai, pasiklausę paskaitų apie Lietuvą, jos tradicijas, svarsto galimybę čia pasimokyti.
LTV „Šiandien“ / lrt.lt
2009-08-04