Vyriausybės posėdyje nepritarta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimui, kuriuo siūloma įteisinti nuolatinį lengvatinį 9 proc. PVM tarifo knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams. Minėto įstatymo pakeitimui nepritarta, nes Seimas 2009 m. birželio 23 d. priėmė pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymas knygų ir neperiodinių informacinių leidinių tiekimui buvo pratęstas iki 2010 m. gruodžio 31 dienos.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyr. redaktorius Valentinas Sventickas džiaugiasi, kad lengvatinio tarifo taikymas pratęstas ir viliasi, kad jis nebus didinamas ir po 2010 m. gruodžio 31-osios. „Norėtųsi, kad ji [lengvatinė 9 proc. PVM norma – lrt.lt] būtų nuolatos taikoma. Pridėtinės vertės mokestis yra dalykas, kuris verčia leidėjus labai tvarkingai ūkininkauti, kad jį būtų galima susigrąžinti. Tačiau knygų leidybos procese dėl rūpesčių, kurie ištinka autorius, redaktorius, korektorius nėra lengva visą knygos gamybos parengimo procesą tvarkingai planuoti: čia susiduri su gyvais žmonėmis, pavyzdžiui, autoriais, kurie įkliūva į kokias nors kūrybines problemas ir nebūtinai atneša rankraštį laiku. Tada planuoti yra sunkiau“, – pastebi pašnekovas.
Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos narys Remigijus Jokubauskas taip pat tikisi, kad PVM knygoms ir neperiodiniams leidiniams liks nepakitęs ir po 2010-ųjų. Jis pabrėžia, kad svarbu būtų suprasti, jog knygas reikia branginti.
„Ši Vyriausybė buvo labai kategoriškai nusiteikusi ir atrodė, kad nebus įmanoma išvengti 19 proc. PVM [kalbėta nuo liepos 1-osios didinti PVM knygoms ir neperiodiniams leidiniams nuo 9 proc. iki 19 proc. – lrt.lt], bet, pasirodo, Vyriausybė, atėjus paskutinei sekundei to nepadarė. Vienintelė viltis, kad atėjus tai datai [2010 m. gruodžio 31 d. – lrt.lt] tai nebus padaryta. Nes tuomet būtume labai įdomi valstybė Europos kontekste ir Europos Sąjungos kontekste. Latviai buvo taip pasielgę [padidinę PVM – lrt.lt], bet jie suprato, kad jie pasielgė negerai ir sumažino PVM. Tik kelios valstybės Europoje taip drastiškai daro – Bulgarija, buvo Latvija ir būtume buvę mes. Matyt iki galo nesuprantam, kad knyga apskritai yra išnykstantis kaip dinozauras reiškinys šitame pasaulyje ir labai gaila, kad nesuprantama, jog knygas reikia branginti“, – pabrėžia R. Jokubauskas, leidyklos „Justitia“ vadovas.
Dar negavo nė lito
Iki šios dienos valstybės parama knygų leidėjų dar nepasiekė. Pasak V. Sventicko, pagal Knygų leidybos rėmimo programą Kultūros ministerija šiemet „nedavė nė lito“ nė vienam leidėjui. Lrt.lt primena, kad gegužės pabaigoje Vyriausybė nutarė iš Privatizavimo fondo skirti 2 mln. litų lietuviškų knygų leidybai.
Kultūros ministerija yra parengusi ir suderinusi su Teisingumo bei Finansų ministerijomis, taip pat Europos teisės departamentu ir Konkurencijos taryba Visuomenės informacinio aprūpinimo ir viešosios informacijos sklaidos programą. Programa buvo pateikta Vyriausybei, kad ši svarstytų ir tvirtintų. Tai lrt.lt patvirtino Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyr. specialistė Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė. Lėšos leidėjus pasieks tik tuomet, kai minėta programa bus patvirtinta Vyriausybės.
„Mano žiniomis, trečiadienį Vyriausybės posėdyje programa buvo svarstyta, tačiau kol kas jokio oficialaus atsakymo – nutarimo, kad programa yra patvirtinta, nėra“, – komentavo R. Statulevičiūtė-Kaučikienė. O Vyriausybės Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus vedėjo patarėja Giedrė Diburytė tikina, kad trečiadienio posėdyje Vyriausybė minėtą programą patvirtino, šiuo metu nutarimas yra rengiamas.
Neturi pinigų leisti knygas skolon
„Net jei lėšos bus paverstos pinigais, kuriuos galės jauti leidėjai, mums yra pranešta, kad juos galėsime gauti tik tuomet, kai būsime išleidę knygą. O už ką ją išleisti? Per visus šiuos metus nesame gavę jokios paramos, tad jau esame prisiskolinę. Tad čia irgi yra tokia nežinia ir problema, ką toliau daryti. Padėtis labai prastai atrodo“, – tikina Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyr. redaktorius Valentinas Sventickas.
lrt.lt
2009-07-20