Poetas, novelistas, vertėjas, meno kritikas Bronius Krivickas gimė 1919 11 17 Biržų apskrities, Pasvalio valsčiuje, Pervalkų kaime. Baigęs Biržų gimnaziją, studijavo Vytauto Didžiojo universitete. B. Krivickas nuo 1944 m. rudens iki 1945 m. kovo dirbo lietuvių kalbos mokytoju Biržų gimnazijoje. Pradėjus domėtis saugumui, išėjo į mišką. Jis atsisakė legalizuotis, partizaniniame gyvenime labiausiai pasireiškė kaip ryšininkas ir spaudos darbuotojas. 1945 m. Bronius Krivickas bandė grupes prijungti prie LLA Šiaurės apygardos, į kurios štabo sudėtį pats įėjo.
B. Krivickas visus savo straipsnius, eilėraščius perrašydavo keliais egzemplioriais ir paslėpdavo pas skirtingus žmones. Biržų muziejus turi tokį mašinėle spausdintą eilėraščių rinkinį „Po Stalino saule“. Jį 1952 m. išleido Pilėnų tėvūnija. P. Bazaras, gyvenęs Tilinavos kaime, išsaugojo B. Krivicko šį ranka rašytą eilėraščių rinkinį. Eilėraščiai kaligrafiškai surašyti į pailgus popieriaus lapus ir susiūti į vieną 40 puslapių knygą.
Apie 1951 m. Biržų girioje buvo likę kelios dešimtys partizanų. B. Krivickas dažniausiai pas žmones užeidavo su Stepu Giedriku ir Alfonsu Valentėliu. 1949–1950 m. Aukštaitijos partizanų štabai smarkiai nukentėjo nuo KGB. 1951 m. balandį Lietuvos partizanų vadas J. Žemaitis nurodė J. Kimštui atnaujinti Rytų Lietuvos partizanų srities spaudos leidybą. B. Krivickas paskirtas Rytų Lietuvos partizanų srities Visuomeninės dalies viršininku. 1951 m. rudenį jis jau buvo Taruškės miške. Nuo 1952 m. pradžios jis pradėjo leisti partizanams skirtą leidinį „Laisvės kova“, kuris ėjo kartą per 1–2 mėnesius.
1952 m. birželį įvyko Aukštaitijos partizanų vadų susirinkimas, kuriame dalyvavo J. Kimštas, B. Krivickas, P. Žilys, B. Karbočius. B. Krivickas perskaitė pranešimą, buvo nutarta atnaujinti „Aukštaičių kovą“, redaguojamą B. Krivicko. Jis įpareigotas parašyti atsišaukimą, skirtą laisvės kovotojams ir žmonėms. B. Krivickui buvo suteiktas partizanų kapitono laipsnis.
B. Krivickas bendradarbiavo ir „Aukštaityje“. Čia išspausdino straipsnį „Apie Lietuvos geopolitinę padėtį“. 1952 m. vasarą Vyriausios partizanų vadovybės leidinyje „Prie rymančio Rūpintojėlio“ išspausdino esė „Apie laisvės kovą ir didvyriškumą“. Jonas Kimštas-Žalgiris suimtas pranešė KGB, kad Raguvos miške yra 7 bunkeriai, kurių viename gyvena Vilnius. Prieš du partizanų spaudos darbininkus – B. Krivicką ir Mykolą Blinkevičių – buvo pasiųsta 1160 MVD kareivių. Partizanai žuvo 1952 m. rugsėjo 21 d. B. Krivickas palaidotas Putiliškių kaimo kapinėse.
1953 m. centriniame LLKS leidinyje „Prie rymančio Rūpintojėlio“ buvo išspausdintas Broniaus Krivicko nekrologas. Po mirties jis apdovanotas II laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi (su ąžuolo lapais). Biržų muziejininkai džiaugiasi ir dėkoja gerbiamai Veronikai už dar vieną mūsų krašto istorijos paliudijimą, už Biržų gimnazisto ir mokytojo, rezistencijos poeto Broniaus Krivicko atminties įprasminimą.
Šiaurės rytai
2009-07-14