knyga_bjĮSPĖJIMAS. Net trečdalis visų Lietuvos leidyklų ir knygynų šiuo metu jau yra atsidūrę prie bankroto ribos. Padidėję mokesčiai, mažėjanti paklausa, stringantys atsiskaitymai – tokia šiuo metu šalies knygų leidybos ir prekybos sektoriaus būklė. Verslininkai viliasi tik vieno – kad politikų užuominos apie lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą taptų realybe.
Septintus metus Palangoje veikiančio „Rimos knygyno“ vadovas Ringaudas Kiela teigia, kad šiemet šalies vyriausybės nuo 5 iki 9 proc. padidintas PVM skaitytojų neišgąsdino – knygos pabrango vos vienu kitu litu.
Gerokai skaudžiau verslui atsiliepė mažėjančios gyventojų pajamos. Palyginti su praėjusiais metais, „Rimos knygyne“ apyvarta sumažėjo apie 15 procentų. „Knygynų klientų krizė dar nepalietė. Kol kas sunkmetis labiausiai kirto statybų sektoriui, o statybininkai nėra didžiausi knygų gerbėjai. Pirkėjų stygių iš tiesų pajusime tada, kai darbo arba dalies atlyginimo neteks inteligentijos atstovai“, – mano verslininkas.
Prašo paskolinti perskaityti
Per dieną „Rimos knygynas“ sulaukia apie 60 pirkėjų, tačiau knygą išsineša nedidelė žmonių dalis. Dažniausiai jie į knygynus užeina atvirukų, kanceliarinių prekių. Kaip ir prekybos centruose, žmonės knygynuose žvalgosi akcijų, atėję iš karto teiraujasi, kur yra nupigintos knygos.
„Anksčiau po 25 litus kainavę geri romanai dabar parduodami vos po 7 litus. Žmonės juos perka po kelis. O kai kurie net prie kasos atsinešę pusvelčiui parduodamą knygą dar teiraujasi nuolaidų“, – pasakoja R.Kiela. Palangiškis džiaugiasi, kad ir trūkstant pinigų žmonių meilė knygai neišblėso.
Kai kurie pirkėjai bando knygyno šeimininkus įkalbėti leisti jiems nemokamai knygą paskaityti: „Aš atsargiai knygą perskaitysiu, o ryte sugrąžinsiu“, – tikina jie.
Vėlavimai tampa tradicija
Tačiau knygų leidybos ir prekybos verslo atstovai rožinių svajonių apie ateitį nepuoselėja. Kiekvienam dabar svarbiausia – išlikti. Mat, sumažėjus knygų paklausai, chroniškai stringa knygynų atsiskaitymai su didmenininkais, o pastarųjų – su leidyklomis. „Už knygas nėra mokama iš anksto, tik kai jos parduodamos. Vėlavimų būta ir anksčiau, bet dabar tai jau tapo tradicija. Knygynas parduoda tiražą, tačiau pinigų neretai tenka laukti mėnesį ar du. Dėl to mes patys vėluojame atsiskaityti ir su spaustuvėmis, ir su autoriais“, – pripažino Rašytojų sąjungos leidyklos direktorė Giedrė Šorienė.
To neslepia ir kiti rinkos dalyviai. Anot leidyba ir didmenine prekyba užsiimančios bendrovės „Mūsų knyga“ vadovo Tomo Puko, sutrikimų tikrai būna: „Negali išvengti vėluojančių atsiskaitymų, kai visa rinka per pusmetį susitraukė 30 procentų“. Ši įmonė ėmėsi drastiškų priemonių mažinti sąnaudas: iš 108 darbuotojų nuspręsta palikti 25.
Tenka rengti akcijas
Tas pats – ir knygynuose. „Stengiamės, kad vėlavimų būtų kuo mažiau, tačiau ne visuomet pavyksta“, – neslėpė „Pegaso“ knygynų tinklo direktorius Mindaugas Balčiūnas. Pastaraisiais mėnesiais knygynų apyvarta nukrito apie 20 proc., palyginti su 2008-ųjų tuo pačiu laikotarpiu. Tiesa, pirkėjų srautas vis dar išlieka panašus, kaip ir pernai. „Tačiau pats pirkėjo krepšelis sumenko maždaug penktadaliu. Anksčiau pirkėjas knygyne galėdavo išleisti 35-40 litų, o dabar išleidžia kone dešimčia litų mažiau. Tenka daugiau dėmesio skirti rinkodarai – mažinti kai kurių leidinių kainas, rengti įvairias akcijas. Žmonės jas mėgsta“, – pasakojo M.Balčiūnas. Pasak jo, knygos nėra prabangos, tačiau jos ir ne būtiniausios prekės. „Žmonės baiminasi dėl savo ateities, taupo kiekviena proga, perka tik tai, kas reikalingiausia. O į juodos dienos pirkinių krepšelį knygos, deja, patenka retai“, – pripažino knygynų tinklo „Pegasas“ vadovas.
Maržų nenori atskleisti
Didžiausi šalies knygynai nėra nepriklausomi: jų savininkai – patys leidėjai. Didžiausia pagal knygynų skaičių yra „Vaga“ – 40. Toliau eina „Alma littera“ grupei priklausantis „Pegasas“ – 31.
Pastaroji leidybos grupė jau yra sutarusi dėl keturių „Baltų lankų“ knygynų, įsikūrusių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“, perėmimo, tačiau ši procedūra dar nėra galutinai baigta. „Pegaso“ apyvarta praėjusiais metais siekė 32 mln. litų (be PVM), „Vagos“ knygynų – per 23 mln. litų, „Baltų lankų“ – 23,6 mln. litų.
Leidėjai jau seniai kritikuoja knygynų savininkus, kad jie proteguoja savo leidyklų knygas, o kitiems rinkos dalyviams nustato itin didelius reikalavimus. Patys knygų pardavėjai nesutinka atskleisti, kokio dydžio antkainį užsideda knygynas. Leidėjų nuomone, jis siekia 30 proc. ar dar daugiau.
Nemažai knygų parduodama ir didžiuosiuose prekybos centruose. Tačiau knygynų tinklai vengia juos atvirai įvardyti kaip konkurentus. „Greičiau esame kolegos. Juk jei žmogus, anksčiau nelabai domėjęsis knygomis, susivilios jomis parduotuvėje, galbūt ateis ir toks laikas, kai jis užsuks į knygyną“, – svarstė M.Balčiūnas.
Vadovėliai – aukso gysla
Stringantį leidybos verslą kasmet gelbėja valstybės parama. Daugiausia leidėjai pasipelno leisdami vadovėlius, kuriuos mokyklos perka naudodamos mokinio krepšelio lėšas. Tačiau iki šiol kiekvienam vadovėliui buvo būtina Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacija, o šiemet tvarka kiek pasikeitė: mokinio krepšelio lėšos numatytos įsigyti ne tik vadovėliams, bet ir kitoms mokymo priemonėms. Tai taip pat gali būti pažintinės knygos, tačiau joms nebūtinos rekomendacijos, viską sprendžia patys mokytojai. Kaip ten būtų, vadovėlių verslas klesti, ypač tais metais, kai kiek radikaliau keičiamos mokymo programos.
Laukia pinigų iš valstybės
Tuo tarpu valstybės parama lietuvių autorių knygoms šiais metais gerokai stringa. „Daugelį mūsų leidinių remia Kultūros ministerija, tačiau kol kas nebuvo aišku, kiek ir kada jiems bus skirta pinigų, todėl negalėjome pasirašyti sutarčių ir dirbti normaliu ritmu“, – skundėsi Rašytojų sąjungos leidyklos vadovė G. Šorienė. Tiesa, atrodo, kad lietuviškoms knygoms šiemet bus skirta netgi daugiau pinigų negu planuota anksčiau.
„Buvo numatyti du milijonai litų, tačiau persvarsčius biudžetą pusė šios sumos nubraukta.
Vis dėlto Vyriausybė nusprendė skirti dar 2 milijonus iš Privatizavimo fondo. Todėl jei niekas nebepasikeis, valstybės parama sieks 3 mln. litų“, – žadėjo Kultūros ministerijos informacinės visuomenės plėtros skyriaus vadovas Laimonas Ubavičius. Leidykloms pateikus projektus, valstybė finansuoja nuo 30 iki 50 proc. jų sąmatos. Kaip ten būtų, labiausiai leidėjai meldžiasi, kad PVM knygoms nebūtų padidintas nuo 9 iki 19 ar net 21 procento.
„Pirmąjį mokesčių šuolį dar atlaikėme. Tačiau jei bus antrasis, sunku nuspėti, kas nutiks visai rinkai“, – baiminosi G.Šovienė. Pastaruoju metu valdančiojoje koalicijoje girdėti balsų, kad knygoms derėtų palikti lengvatinį PVM tarifą. Kaip bus iš tikrųjų – spręs Seimas.
Tiražai mažėja
* Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius porą metų Lietuvoje išleidžiamų knygų ir lankstinukų kiek padaugėjo: 2007-aisiais išleista 4567, pernai – 4580 pavadinimų.
* Tačiau bendras tiražas gerokai smuktelėjo: nuo 8 mln. 2007 metais iki 7,3 mln. pernai.
* Praėjusiais metais daugiausia išleista grožinės (1686 pavadinimų), populiariosios (993) ir mokomosios literatūros (835).
Rizika – didelė
Andrius Bogdanovičius, Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius
„Pagal mūsų turimus duomenis, leidybos ir knygų prekybos sektoriuje tikimybė, kad atsiskaitymai užtruks ilgiau nei 90 dienų, šiuo metu siekia 18,9 proc.
Atrodytų, tai nėra itin daug, nes kai kurių kitų verslo šakų padėtis dar blogesnė.
Tačiau daugiau nei trečdalio šio sektoriaus įmonių neatsiskaitymo tikimybė siekia daugiau nei 50 procentų. Tai reiškia, kad šias bendroves ištiko arba netrukus ištiks techninis bankrotas.
Mes niekam nerekomenduojame suteikti kredito limito įmonėms, kurių neatsiskaitymo rizika įvertinta 18 ir daugiau procentų. Vadinasi, knygų leidybos ir prekybos sektoriuje atidėto mokėjimo negali tikėtis pusė bendrovių. Iš esmės šiomis įmonėmis intensyviai domisi kreditoriai.“
Valdžia liepia žmonėms pamiršti bibliotekas
Lolita Varanavičienė, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė: „Knyga niekuomet nebuvo reikalingiausia prekė. Sumažėjus perkamajai galiai jų vis dažniau atsisakoma. Leidėjų duomenimis, šįmet apyvarta sumažėjo apie 40 procentų, palyginti su 2008-aisiais. Be to, pirkėjai dabar svaiginami nuolaidomis. Todėl tikimybė parduoti knygas realiomis kainomis – vis mažesnė. Visi priprato, kad knyga gali kainuoti 9,99 lito. Tačiau tai – jau net žemiau savikainos. Leidėjams nėra kur dėtis. Tačiau sandėliai netrukus gali ištuštėti, o ką daryti toliau?
Kalta ir pernelyg maža Lietuvos rinka. Čia tiražai niekuomet nebuvo dideli. Anksčiau populiarios knygos tiražas siekdavo 5 tūkstančius, dabar galime planuoti tik tūkstantį. Pavyzdžiui, už autoriaus teises užsienio agentūrai reikia mokėti 2 tūkstančius eurų. Įsivaizduokite, kaip išsidėsto ši suma leidžiant penkis, ir kaip – vos tūkstantį egzempliorių. Natūraliai didėja sąnaudos. Todėl neišvengiama, kad knygos brangs ir toliau. Už normalią knygą teks mokėti 50 litų. Kadangi paklausa ir šiaip prislopusi, kylant kainoms ji toliau menks.
Kita vertus, padidėjus mokesčiams mažiau išgalime mokėti vertėjams ar autoriams. Negalime vien skųstis, net ir sunkmečiu yra tiek užsienio, tiek Lietuvos autorių, kurių knygų leidyba pelninga. Iš lietuvių galėčiau paminėti Juozą Erlicką, Filomeną Taunytę, Galiną Dauguvietytę – šie autoriai turi nuolatinių skaitytojų.
Reikia padėkoti valdžiai už tai, kad dabar Lietuvoje vienintelis būdas perskaityti naują knygą – ją nusipirkti. Bibliotekose, kurioms šiais metais beveik atimta galimybė įsigyti naujų leidinių, naujos knygos tikrai niekas neras.
Aš visuomet sakydavau skaitytojams: nebarkite Lietuvos leidėjų, kad knygos per brangios, juk visuomet turite galimybę jų pasiskolinti bibliotekoje. Dabar iš žmonių tokia galimybė atimta.
Knygynai taip pat skundžiasi ne pačiais geriausiais laikais. Tačiau jie įnirtingai spaudžia leidėjus, ypač mažesnius. Nuolat reikalaujama nuolaidų, atidėti atsiskaitymą, kuris dabar jau pailgėjo iki 60 dienų. Vadinasi, pardavęs prekę pinigų gali tikėtis tik po poros mėnesių.
Gerai, jei dar išvis sulaukiama atsiskaitymo, nes dabar jau įtarimų kelia ir tos įmonės, kurias mes anksčiau laikėme patikimomis. Neapmokamos išsiųstos sąskaitos, patyliukais skelbiami bankrotai, kartais – gal net ir tyčiniai, kai knygos perpumpuojamos į kitas įmones.
Daugelis leidyklų mėgina savo knygas parduoti ir internetu. Mes anksčiau į šį kanalą žiūrėjome gana skeptiškai, tačiau dabar įsitikinome, kad jis yra arba gali būti labai veiksmingas. Mano vadovaujama bendrovė „Tyto Alba“ internetu kol kas parduoda tik apie 5 proc. savo leidžiamų knygų, tačiau tai neabejotinai – ateities verslas.“
lrytas.lt
2009-06-23