Aušra Kaziliūnaitė ir Jūratė Baranova Biržuose. BJ nuotrauka Balandžio 29 dieną Biržų bibliotekoje įvyko susitikimas su mūsų kraštietėmis – filosofijos profesore Jūrate Baranova ir poete Aušra Kaziliūnaite. Jas atlydėjo poetas, kritikas, prozininkas, vertėjas Benediktas Januševičius ir biržietis poetas, eseistas, fotomenininkas Alis Balbierius.
Pradėjęs susitikimą, bibliotekos direktorius V. Muralis pasidžiaugė Nacionaline bibliotekų savaite, kurios metu įvyko jau ne vienas renginys. Šis susitikimas – tai projektas „Sugrįžimai į gimtinę“, remiamas Lietuvos Kultūros fondo. V. Muralis, pristatydamas svečius priminė, kad J. Baranova profesoriauja Vilniaus pedagoginio universiteto Filosofijos katedroje, A. Kaziliūnaitė tame pačiame universitete studijuoja istoriją, kuria gerai specialistų vertinamus trumpametražinius filmus, piešia, režisuoja ir netgi kuria muziką, priklauso menininkų grupei intriguojančiu pavadinimu „Kėdžių vagys“.
Jūratė Baranova prisipažino, kad po vieno iš paskutiniųjų apsilankymų Biržuose parašė „Naujojoje Romuvoje“ išspausdintą esė „Baimė nuskęsti“, kurioje pateikė savo įspūdžius iš vaikystės ir paauglystės metų, susijusių su ežeru, piliakalniu, mokymusi plaukti ir... nuskendusiais žmonėmis.
Po to prasidėjo savotiškas žaidimas – Alio ir Jūratės pokalbis. Buvo ieškoma atsakymų į visuomet dominančius klausimus. Kas yra tėviškė? Kiek geras ar blogas prisirišimo principas? Kada ir kodėl nebebaisu būti sentimentaliu? Profesorė prisipažino, kad į Biržus ją traukia įvairiausi dalykai – kolegos kūrybos vakaras, atstatyta XVII a. krosnis Biržų muziejuje, netgi jazmino medelis prie namo, kuriame kažkada gyveno. Ar filosofija neprisidėjo prie pasaulio reliatyvumo? Kas yra mąstymo procesas ir dabartinė modernioji filosofija? Ar filosofija neužsidarys žodžių žaidime? Apie tai svarstė susitikimo svečiai.
B. Januševičius apžvelgė A. Kaziliūnaitės poeziją, paskaitė eilėraščių iš pirmojo Aušros poezijos rinkinio „Pirmoji lietuviška knyga“, kartu pastebėdamas, kad pagal brandumą, drąsą ir ryžtą tai galėtų būti trečioji ar ketvirtoji. Tai, anot prelegento, yra tikra kūryba. Aušra sakėsi nemėgstanti apie save šnekėti, tad susirinkusiems pažėrė visą pluoštą savo eilėraščių.
J. Baranova Biržų bibliotekai padovanojo dvi savo knygas – pirmą parašytą per pusę lietuvių, per pusę dirbtine esperanto kalba bei puoštą A. Balbieriaus menine nuotrauka, antrą – spausdintą švedų kalba. „Gal pasaulis iš tikro pasikeitė, – svarstė profesorė. – Prieš 300 metų švedai griovė mano gimtųjų Biržų tvirtovę, dabar leidžia mano knygą“. Malonius įspūdžius poniai Jūratei sustiprino vaikystės draugių žodžiai, dovanėlės ir gėlės.