Senosios lietuviškos tarmės nenugrimzdo užmarštin. Aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių, dzūkų tarmių dar nepražudė visuomenės globalizacijos procesai. Jomis kalbama ne tik senosiose kaimo sodybose. Šeštadienį autentiškos tarmės skambėjo Raudondvaryje (Kauno r.) surengtoje respublikinėje tarmiškos kūrybos šventėje.
Kelis mėnesius tarmiškai kalbantys prozos bei poezijos kūrėjai rašė literatūrinius kūrinius savo gimtosiomis tarmėmis ir dalyvavo Rytų aukštaičių sambūrio, kūrėjų klubo „Žalia žolė“, Maironio lietuvių literatūros muziejaus bei Kauno Raudondvario kultūros centro antrajame tarmiškos kūrybos konkurse. Apie visus „Žalios žolės“ interneto svetainėje publikuojamus kūrinius kiekvienas skaitytojas galėjo išsakyti savo nuomonę.
Iš 62 autorių pateiktus 172 kūrinius vertino aktorius ir režisierius Algis Latėnas, poetas Vladas Braziūnas, dialektologas doc. Dr. Vytautas Kardelis, poetė bei prozininkė Aldona Ruseckaitė, žurnalistė bei muziejininkė Danutė Mukienė bei lietuvių kalbos specialistė, pedagogė Aldona Baranauskienė. Vertintojai išrinko 12 geriausių kūrinių, kurie konkurso finale Raudondvaryje pretendavo į devynias nominacijas.
Nominacija už naują žanrą tarmiškos kūrybos konkurse atiteko žemaičiui Edmundui Untuliui iš Skuodo už prozos kūrinį „Sunkė žuodė“. Geriausiai aukštaitišką tarme pristačiusio kūrinio autore pripažinta iš Kaišiadorių kilusi vilnietė Danutė Morkūnienė. Ji konkurso komisijai pristatė eilėraštį „Gimtinėj“. Geriausiu tarmišku prozos moksleivių kategorijoje pripažintas Vaidos Morkūnaitės aukštaitiškas darbas „Prisiminus vaikystį“, o geriausias poezijos kūrinys – moksleivės iš Alytaus rajono Karolinos Vaitkevičiūtės dzūkiškas eilėraštis „Mano žamė“. Suaugusiųjų kategorijoje geriausio tarmiško prozos kūrinio nominacija atiteko iš Utenos kilusios vilnietės Vilijos Jurėnienės aukštaitiškam darbui „Deklamacijas“, o poezijos kūrinio – žemaičių duonininkų tarme kalbančio skuodiškio Eugenijaus Zabičio eilėraštis „Bova vakars“.
Visiems keturiems finalistams renginį organizavęs „Rytų aukštaičių sambūris“ įteikė 150 litų vertės progines sidabrines monetas „Vilnius – Europos kultūros sostinė“. Paties geriausio tarmiško kūrinio titulas ir pagrindinis konkurso prizas – Mariaus Jovaišos fotoalbumas „Neregėta Lietuva“ atiteko geriausios tarmiškos prozos nominaciją laimėjusiai Vilijai Jurėnienei.
„Tarmės – ne tik mūsų istorijos, bet ir lietuviškos kultūros dalis. Jų netekę, prastume tautos savastį ir unikalumą. Turime jas ne tik puoselėti, bet ir gaivinti. Gera girdėti, kai ne tik senoliai ir suaugusieji, bet ir vaikai šneka gimtosiomis savo tarmėmis. Be jų esame tartum medžiai nudžiūvusiomis šaknimis“, – lrytas.lt sakė tarmiškos kūrybos konkurso sumanytojas, žinomas folkloristas Algirdas Svidinskas.
Raudondvaryje tarmiškai skambėjo ne tik literatūros kūriniai, bet ir aukštaitiška Kazimiero Jakučio-Pagulbio, žemaitiška Povilo Girdenio dainuojamoji poezija, folkloro ansamblių „Piliarožė“ bei „Šilagėlė“ liaudiškos dainos.