Pasvalio M. Katiliškio viešoji biblioteka Praėjusią savaitę redakcija gavo anoniminį, bet nerimo kupiną elektroninį laišką, kuriame pranešama, jog ketinama iš darbo atleisti daug bibliotekininkų. Gavę tokios informacijos pasibeldėme į Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorės Danguolės Abazoriuvienės kabineto duris, klausdami, kiek pagrįstos yra tokios prognozės.
Direktorė patikino, jog kol kas tai tik žmonių baime apdangstyti gandai, nors Savivaldybės tarybos komitetuose būta kalbų apie bibliotekininkų etatų peržiūrėjimą. Šiemet Pasvalio M.Katiliškio viešosios bibliotekos biudžetas sumažintas 40,7 tūkstančio litų. Tiesa, darbo užmokesčio fondas truputį padidėjo, bet vos 2 tūkstančiais litų. Galima spėti, kad šis padidėjimas susidarė tik dėl prieš pat naujuosius metus direktorei patvirtinto 20 proc. priedo prie atlyginimo.
Prieš pat naujuosius naujoji Vyriausybė priėmė nutarimą nuo metų pradžios padidinti kultūros ir meno darbuotojams atlyginimus nuo 8 iki 25 procentų (atsižvelgiant į užimamas pareigas ir turimą išsilavinimą).
Tuo remiantis D. Abazoriuvienė dar prieš rajono biudžeto svarstymą kreipėsi į Savivaldybės vadovus, prašydama padidinti bibliotekos užmokesčio fondą, kad būtų galima pakelti darbuotojams atlyginimus. Direktorė sako atsidūrusi tarsi dviprasmiškoje situacijoje: ji lyg ir privalėtų vykdyti Vyriausybės nutarimą, bet finansinių galimybių tam neturinti.
Tokia pat situacija susidarė ir Pasvalio kultūros centre. Rajono politikai skėsčioja rankomis: Vyriausybė esą priima sprendimus, numeta juos savivaldybėms nė nesidomėdama, ar šios pajėgios juos vykdyti.
Kai Vyriausybės nutarimams vykdyti (pvz., dėl mokytojų atlyginimų) skiriamos valstybės lėšos, tam besąlygiškai paklūstama. Kitais atvejais savivaldybėms tenka pačioms ieškoti resursų. Įstaigų vadovams irgi liepiama „kaip nors kapstytis“, tad jie ir lieka kalčiausi dėl to, kad eilinių darbuotojų kišenės nepapilnėja nė vienu litu.
„Aš tokių drastiškų priemonių, kaip darbuotojų atleidimu iš darbo, savarankiškai tikrai nesiimsiu. Mūsų kolektyve yra profsąjunga ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos skyrius. Su šių organizacijų atstovais ir kitais darbuotojais kartu spręsime, ką daryti. Jei darbuotojai pagal Vyriausybės nutarimą reikalaus padidinti atlyginimus, teks peržiūrėti etatų dydį, atsižvelgiant į darbo rodiklius ir net socialinę darbuotojo padėtį. Aš neketinu visiškai atleisti iš darbo nė vieno žmogaus.
Kol kas teko panaikinti tik pusę etato dirbusį knygrišį, nes už 3 tūkst. litų bus nupirktas dokumentų įrišimo aparatas, kuris tikrai reikalingas ir greitai atsipirks“, – nelinksmą bibliotekininkų padėtį nusakė D. Abazoriuvienė. Direktorė baiminasi, kad etatų mažinimas irgi skaudžiai atsilieps. Biblioteka turi 60,25 etato, dirba 70 darbuotojų, nes kaimo bibliotekose (jų – 31) dauguma darbuotojų įdarbinti 0,75 ar net 0,5 etato. O jų gaunami atlyginimai, švelniai tariant, yra žemiau skurdo ribos. Kaimo bibliotekininkas su aukštuoju išsilavinimu gauna 1241 litą (jei dirba visu etatu), su aukštesniuoju – 1164 litus. Dirbantysis 0,75 etato gauna 873 litus, o 0,5 etato – vos 460 litų (visi atlyginimai pateikti neatskaičiavus mokesčių).
Direktorė pripažino, kad jos gaunamas 2304 litų atlyginimas ir prie jo priskaičiuojamas 20 proc. priedas yra gerokai didesnis už eilinių darbuotojų, bet, jos manymu, atitinkamai didesnis yra ir darbo krūvis bei atsakomybė.
„Priedus kultūros įstaigų vadovams paskyrė už nenormuotą darbo laiką, kartais tenka dirbti po 10–12 valandų. Mūsų Savivaldybė neturi kultūros skyriaus, tad kultūros centro, bibliotekos ir muziejaus vadovės atlieka šio skyriaus darbą. Kiek žinau, daugelyje savivaldybių kultūros skyriai jau seniai yra“, – sakė D. Abazoriuvienė.
Jau senokai kalbama apie kaimo bibliotekų optimizavimo planus. D. Abazoriuvienė sako nenorinti tokio plano rengti, nes daug kaimo žmonių nebeišgali užsiprenumeruoti laikraščio ar nusipirkti knygos. Bibliotekos jiems kone vienintelis šviesos spindulėlis. Juolab kad visos jos kompiuterizuotos, vien pernai įkurta 16 interneto prieigos taškų. Tai kaimo žmonėms atveria dar didesnių galimybių. Direktorė tikina, kad per įvairius projektus biblioteka vien pernai uždirbo per milijoną litų.
Be to, naudojant projektines lėšas įsipareigojama jų neuždaryti bent 5-erius metus. Kaip pavyzdį direktorė minėjo Anykščių rajoną, kuriame optimizavimo proceso metu buvo uždaryta 10 bibliotekų, o pernai atidaryta viena nauja kaimo vietovėje. Direktorė svarstė, kad vien dėl krizės nereikėtų priimti skubotų sprendimų.