LLTI Vasario 12–15 dienomis Parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas paskelbs kūrybiškiausią 2008-ųjų metų knygą ir pristatys naujausius savo leidinius. Penktadienį, vasario 13 d. 15.00 val. Forume bus paskelbta, kad iki šiol ėjusi knygų serija „Naujosios literatūros studijos“ (1996–2007) tampa „Ars Critica“. Čia pat įvyks Dalios Satkauskytės knygos „Subjektyvumo profiliai lietuvių literatūroje“ pristatymas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijos laureatas už kūrybiškiausią 2008 metų knygą bus paskelbtas šeštadienį, vasario 14 d. 10.30 val. Forume.
Sekmadienį, vasario 15 d. 11 val. 5.1. salėje skaitytojams bus pateikta Arvydo Ambraso (1947–1970) knyga „Žeme, nepalik mūsų: poezija, drama, atsiminimai“. Renginyje dalyvaus poeto mama Undinė Nasvytytė, aktoriai Gediminas Storpirštis, Olegas Ditkovskis, Saulius Bareikis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos I kurso studentų grupė (vadovė Silvija Krivickienė), knygos sudarytojos Aušra Martišiūtė ir Rita Juodelienė. Ši knyga skirta dailininkui, poetui, dramaturgui, režisieriui ir aktoriui Arvydui Ambrasui (1947–1970) atminti. Čia sudėti niekur neskelbti ir jau kartą leisti jo eilėraščiai, pirmą kartą skelbiamos pjesės, kurios ir šiandien neprarado savo įdomumo, jautriais prisiminimais apie Arvydą dalijasi jo artimieji ir vaikystės, studijų draugai (M. Martinaitis, A. Šaltenis, A. Dovydėnas, R. Midvikis T. Venclova). Tai, ką jaunas talentingas studentas kūrė Dailės instituto Koridoriaus teatre, turėtų būti įrašyta į teatro istoriją kaip vienas ryškesnių sovietmečio teatro reiškinių, kuris anuomet sudomino net patį maestro Juozą Miltinį. O anot M. Martinaičio, skaitant A. Ambraso tekstus, justi, kad jie ir šiandien nėra praradę savo įtaigos ir naujumo.
Sekmadienį, vasario 15 d. 11 val. Forume – keturtomio „Pasaka Eglė Žalčių karalienė“ pristatymas. Apie leidinį kalbės L. Sauka, redaktoriai, vertėjai.
Kiti nauji Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidiniai. Merkelis Račkauskas „Užrašai: Dvidešimt metų (1885–1905) Žemaitijos užkampy“ (Parengė Tomas Venclova). Knyga, išgulėjusi rankraščio pavidalu penkiasdešimt metų ir liudijanti šimto metų senumo įvykius, iškart įgyja kultūros paminklo statusą. Autoriaus vaizduojama Lietuva yra egzotiška, stebėtinai nepanaši į dabartinę (ir turbūt ne ką tesiskirianti nuo D. Poškos, S. Daukanto, A. Mickevičiaus laikų). Apie tą lenkuojančių šlėktų, provincijos klebonų ir zakristijonų, rusinamų gimnazistų pasaulį turime nedaug autentiškos medžiagos. Knyga priklauso gavendos žanrui, kuris lietuvių raštijoje retas ar net neegzistuoja. Esama čia ir subtilių psichologinių portretų, ir grotesko, panašaus į Nikolajaus Gogolio, ir labai neįprastų to meto literatūrai erotinių dalykų.
„Colloquia“, Nr. 21. Šiame numeryje skelbiama: V. Butkus, „Literatūros topografija: (poli)metodologinės trajektorijos (Teoriniai apmatai topografinės tapatybės ir topografinės vaizduotės studijoms lietuvių literatūroje)“; V. Daujotytė, „Kraštovaizdis ir vietos dvasia literatūros klasikoje“; I. Vedrickaitė, „Diogeno gestas Jurgio Savickio dienoraštyje ir kelionių apybraižose“; V. Martinkus, „Istoriografinė metafikcija šiandienos lietuvių istoriniame romane“; D. Marcinkevičiūtė, „Romantinė meilė kaip (sovietinė) socialinė politika“; M. Vaicekauskas, „Sumanymas išleisti Motiejaus Valančiaus Bromą atidarytą ing viečnastį 1904 m.“ ir kiti straipsniai, diskusijos bei recenzijos.
Tautosakos darbai, XXXVI. Šiame tome: B. Stundžienė, „Folkloro rinkėjo laboratorija iš arti: Norbertas Vėlius ir jo rankraščiai“; P. Kalnius, „Etninės kultūros samprata Norberto Vėliaus darbuose“; V. Vaitkevičius, „Perkūnakiemio mitų pėdsakais“; N. Laurinkienė, „Lietuvių žemės deivės vardai“, D. Razauskas, „Mėnuo kaktoje: Laukis lietuvių tradicijoje ir kai kurios netikėtos sąsajos“ ir kiti straipsnius, tekstus, recenzijas, ekspedicijų dienoraščių ištraukas bei archyvinę medžiagą. Visus šiuos leidinius bus galima įsigyti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto stende Vilniaus knygų mugėje.