metai 2008 08 09 Svetainėje tekstai.lt patalpintas Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. numeris Nr. 8-9. Šiame numeryje įžanginį žodį taręs Valdas Kukulas savo straipsnyje „Kas būtų, jeigu būtų, bet niekada nebūna“ nustebina skaitytoją, pažerdamas jam keletą gana paradoksalių minčių: „... norinčių rašyti kasdien daugėja“, tačiau „...literatūra pamažu, bet nuosekliai nyksta, miršta...“. Ieškodamas priežasčių, kodėl ta mūsų literatūra seklėja, banalėja ir galiausiai tiesiog vaduojasi mirtimi, nes „vis daugiau rašytojų kuria vis menkesnę literatūrą“, jis meta akmenuką ir į mūsų visų daržą, nes mes patys dar „nesusivokiame, nesusigaudome savo „jausmų tikrovėje“. Jei pati literatūra to neapmąsto, mąstyti turi literatūros kritika... Tačiau šiandien net profesionalui kritikui svaigiai per daug iškyla nežinomų pavardžių, ir kas savaitę jų atsiranda vis naujų.“ Taigi šiandien net ir kritikui kartais būna sunku pasakyti, „... kur grafomanija, o kur paprasčiausiai suvaidintos kūrybos pavyzdžiai...“
Ganėtinai daug dėmesio skirta JAV gyvenančiam poetui, vertėjui, eseistui Tomui Venclovai. Šiame numeryje spausdinami ne tik jo eilėraščiai, bet ir išsamus interviu. Poezijos frontui dar atstovauja dviejų poečių – Dianos Šarakauskaitės ir Marijos Dočkutės – eilėraščiai.
Rašytojas Alfonsas Bieliauskas pateikia gana daug savo romano „Amžiai su amūrais“ fragmentų. Nuo kitų kūrinių tremties tema šis jo romanas skirsis tuo, kad čia visas dėmesys sutelkiamas į jaunos, dar tik bręstančios mergaitės išgyvenimus. Prozos mėgėjai pajus tikrą atgaivą skaitydami ne tik Vilniuje gimusio psichiatro ir psichoterapeuto, dabar gyvenančio Helsinkyje, Levo Kovarsko apsakymą „Šokių mokytojos laidotuvės“, bet ir žymaus švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano pjesę „Rudens sonata“, kurią iš švedų kalbos išvertė Zita Mažeikaitė.
Savotiška sąšauka su V. Kukulą jaudinančia dabartinės mūsų literatūros būsena galima laikyti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bendradarbės Imeldos Vedrickaitės straipsnį „Girtuokliai, juokdariai ir šventieji pamišėliai“, kuriame ji išsamiai nagrinėja „šiuolaikinėje lietuvių literatūroje įsigalintį infantilizmą“. „Renkuosi šią „nebrandumo“ temą kaip simptomišką šiuolaikinei lietuvių prozai ir pažvelgsiu tik į vieną jos atspalvį – į svaigulį, išviešinantį kūrėjo-pamišėlio-juokdario ir karaliaus (valdžios) santykį“, – teigia ji.
Savo požiūrį į Lietuvos nueitą kelią, jos kultūros kūrėjų vietą Europos kultūroje ir literatūroje bei savo šių dienų džiaugsmus ir rūpesčius, atsakydami į „Metų“ anketą, išdėsto Kornelijus Platelis ir Raimondas Kašauskas.
Rubrikoje, kurioje paprastai pateikiami rašytojų svarstymai apie kūrybą ir save, publikuojamas gana išsamus literatūros kritiko Valentino Sventicko pokalbis su Danieliumi Mušinsku, pavadintas „Kritiškas mąstymas yra žmogaus bėda“.
Šiais metais savo 100-ąjį jubiliejų būtų minėję filosofas ir poetas Antanas Maceina (1908-1987) ir teologas, psichologas, pedagogas, rašytojas, katalikų visuomenininkas kun. Stasys Yla (1908-1983), jie „dažniau ar rečiau susirašinėjo nuo 1945 m. iki pat mirties“. Šiame numeryje pateikiamas nemažas tų laiškų pluoštas. Įžanginį žodį parašęs Gediminas Mikelaitis teigia, kad čia skelbiami laiškai yra saugomi Amerikos lietuvių kultūros archyve.
Mūsų publikacijose – žymaus psichoanalitiko Sigmundo Freudo pirmojo didelio kultūros teorijos veikalo „Totemas ir tabu“ fragmentas „Tabu ir jausmų ambivalencija“. Iš vokiečių kalbos jį išvertė Austėja Markevičiūtė.
Skvarbiu kritikos žvilgsniu nužvelgiama paskutinė Alfonso Maldonio poezijos rinktinė „Už saulėlydžio“, Petro Dirgėlos knyga „Jauno faraono vynuogynuose“, Rimvydo Stankevičiaus ir Jono Kalinausko eilėraščių rinkiniai: „Laužiu antspaudą“ ir „Miego meistras“.
„Tėvynės varpuose“ šį kartą pateikiamas iš latvių kalbos išverstas Gunčio Berelio straipsnis „Kultūros kanonas“, kuriame autorius pateikia savo samprotavimus apie Latvijos kultūros ministerijos bandymus „kanonizuoti“ iškiliausius savo šalies kūrinius / įvykius / procesus. Be to, kalbama apie šių metų Antano Vaičiulaičio premijos įteikimo Rašytojų klube iškilmes ir tos premijos laureatę Bitę Vilimaitę. Vilniaus universitete taip pat buvo įteiktos dvi premijos, skirtos studentams. Tai Vydūno fondo S. Kymantaitės-Čiurlionienės premija, kurią gavo šio universiteto magistrantai, ir profesorės Vandos Zaborskaitės premija, skirta doktorantei.
Netrukus galėsite skaityti ir patį naujausią „Metų“ numerį, išleistą spalio mėn.
tekstai.lt
2008 m. lapkritis