PIRMIEJI AVANGARDISTAI – tai XX a. 3-4 dešimtmetyje kūrę lietuvių rašytojai, kurie siekė nustumti į šalį tiek romantinius tautos mitus, tiek simbolistinį kosminį peizažą ir sukurti šiuolaikinio miesto urbanistinę bei industrinę panoramą. Idealizuotą dvasingumą jie užsimojo pakeisti brutalia žmogaus, tikro nervingos mėsos gabalo, jausena, filosofuojančią rezignaciją – atakuojančia energija, o rafinuotą užuominų ir niuansų kalbą – gaivalingu primityvumu. Vokiečių ekspresionizmo ir rusų simbolizmo skersvėjuose gimusi nauja literatūros srovė, vadinama vienu avangardizmo terminu, savo vėliavoje įrašė maišto, drąsos, aktyvumo, kuriančio subjekto savivalės šūkius. Avangardizmas su visomis savo tėkmėmis ir srovelėmis (kubizmu, dadaizmu, siurrealizmu ir pan.) meną suprato kaip agresyvią drąsą, kumščio smūgį, įsiutusį riksmą, didžiulį vidinį įkarštį, begalinį troškimą pakeisti visą pasaulį, sukilimą prieš „harmonijos ir gero skonio“ tironiją, prieš akademinį pedantizmą ir praeities meno kultą. Tokių užmojų kupini buvo lietuvių kūrėjai, 1922 m. išleidę „Keturių vėjų pranašo“ manifestą ir netrukus pradėję leisti žurnalą „Keturi vėjai“. Kita avangardistų grupuotė, susibūrusi iš įkalintų ar emigravusių autokratinio A. Smetonos režimo priešininkų, 1930 m. pradėjo leisti žurnalą „Trečias frontas“. Tačiau šių dviejų literatūros sąjūdžių proveržiai toli gražu nesuformuoja išbaigto pirmųjų avangardistų kūrybos vaizdo. Jį galime susidaryti tik susipažinę su individualia, prieštaringa, viena kitą neigiančia bei papildančia lietuviškojo avangardizmo pionierių – K. Binkio, S. Šemerio, J. Žengės, T. Tilvyčio, J. Tysliavos, P. Morkūno, K. Borutos, L. Skabeikos – kūryba. Lietuvių literatūroje ji sukėlė didelių pozityvių pokyčių: 1) sugriovė lyrikos žanro hermetiškumą ir poetinės leksikos uždarumą, 2) reabilitavo spontanišką jausmo tikrumą, 3) įteisino literatūros novatoriškumo kultą, 4) kūryboje įtvirtino kritišką santykį su socialine ir politine tikrove, 5) išardė ir perkonstravo tradicinį literatūrinės kalbos kanoną.

 

APIE PIRMUOSIUS AVANGARDISTUS IR JŲ KŪRYBĄ

„Keturiems vėjams“ bemirštant („Kibirkštis“, 1925)

Vincas Mykolaitis-Putinas. Mūsų futuristai (1926)

Juozas Brazaitis. Naujosios lietuvių literatūros linkmės (1936)

Juozas Žengė. „Keturių vėjų“ kūrybos nagrinėjimai (1940)

Alfonsas Nyka-Niliūnas. „Keturi vėjai“ ir keturvėjininkai (1949)

Bronys Raila. Sušukuota kompanija – „senieji“ ir „jaunieji“ (1967)

Bronys Raila. Šaunaus maišto pabaiga (1974)

Vytautas Kubilius. Avangardinės lyrikos kryžkelėse (1982)

Dalia Striogaitė. Avangardizmas kaip pervartos doktrina (1998)

Dalia Striogaitė. „Keturi vėjai“ – lietuviško avangardizmo šerdis (1998)

Christoph Zürcher. Apie lietuviško avangardo recepciją (1998)

Christoph Zürcher. Lietuvių avangardo etika ir „optimali projekcija“ (1998)

S. Keturakis. Susidvejinusios sąmonės fenomenas XX a. pradžios lietuvių avangardistinėje poezijoje (2003)

Giedrius Viliūnas. Avangardizmo samprata ir srovės (2003)

Giedrius Viliūnas. Keturvėjininkų poetinės programos sandara (2003)

Aušra Martišiutė. Literatūros modernėjimo procesai XX a. I pusėje (2004)

Vygantas Šiukščius. „Keturių vėjų“ aura. Akcijos (2004)

Vygantas Šiukščius. XX amžiaus lietuvių poezijos avangardizmo studija (2005)

Leonas Gudaitis. „Trečio fronto“ agonija. Paskutinio numerio paieškos (2007)

Elina Naujokaitienė. Keturvėjininkai: šiandienos paralelės ir Vakarų literatūros kontekstai (2009)

Jovita Jankauskienė. Maišto kultūra Kauno literatų bohemiškosios savimonės kontekste 1919–1940 m. (2012)

Kęstutis Raškauskas. Rašytojai maksimalizmo šešėlyje 1932-1935 m. (2014)

 

KAZYS BINKIS (1893–1942)

Kazio Binkio „Eilėraščiai“. Poezijos bandymų sąsiuvinys (1920)

Kazys Binkis. Autobiografija (1921)

Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI. Kazys Binkis. Poezija (1921)

Kazys Binkis. „Keturių vėjų“ kurijos manifestas (1922)

Kazys Binkis. Vasaris vėjas (1922)

Kazys Binkis. Eilėraščių rinkinys „100 pavasarių“ (1923)

Kazys Binkis. Laiškas apie gegnes, spalius, vėjus, poėziją, poėtus ir kitokius daiktus (1924)

Kazys Binkis. Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos (1928)

Kazys Binkis. Eilėraščiai, neįėję į rinkinius (1919-1930)

Kazys Binkis. Kodėl aš nekenčiau poetų (iš atsiminimų, 1937)

Kazys Binkis. Ištrauka iš pjesės „Atžalynas“ (1938)

Petras Janeliūnas. Kazio Binkio pavasaris (1924)

Algirdas Julius Greimas. Binkis – vėliauninkas (1942)

Birutė Ciplijauskaitė. Kazys Binkis ir 1920-tųjų metų poetinės tradicijos (1971)

Vytautas Kubilius. Avangardinės lyrikos kryžkelėse: Kazys Binkis (1982)

Vytautas Kubilius. Kazys Binkis lietuvių poezijos kryžkelėse (1986)

Algirdas Julius Greimas Kazimieras Binkis. Įnašas į „literatūrologiją“ (1988)

Sigitas Geda. Kazys Binkis visu ūgiu (1989)

Kostas Ostrauskas. Kazys Binkis. Literatūrinis portretas (1997)

Adolfas Juršėnas. Keturvėjininkų maestro (Kazys Binkis, 1999)

Elena Darbutaitė. Vaizduotė ir temperamentas: žaidybos elementai Kazio Binkio poezijoje (2003)

Rita Tūtlytė. Lietuviškasis jugendas. Balio Sruogos ir Kazio Binkio gamtiškoji vaizduotė (2005)

 

PETRAS TARULIS (JUOZAS PETRĖNAS, 1896-1980)

Petras Tarulis „Staiga pražilo kudlota žemės barzda...“ (1922)

Petras Tarulis. Nuovakarių skiauterys (1924)

Petras Tarulis. Trejos devynerios (1926–1928)

Petras Tarulis. Mėlynos kelnės (1927)

Petras Tarulis. Peizažas (1927)

Petras Tarulis. Vilko galas (1927)

Petras Tarulis. Ką pasakojo merginos dienoraštis. Vienų batukų istorija (1928)

A. Gražumas. Petro Tarulio „Žirgeliai padebesiais“ (1948)

Algirdas Titus Antanaitis. Romanas apie didelį miestą ir nedidelį žmogų („Vilniaus rūbas“, 1968)

Albertas Zalatorius. Ar skaitysime Tarulį? Keletas pasvarstymų tradicinio įvado vietoje (1991)

Aušra Martišiūtė. Petro Tarulio apeliacija 1993-ųjų teismui (1993)

Dalia Striogaitė. Avangardizmo estetinės sistemos katekizmas (P. Tarulio „Nuovakarių skiauterys“, 1998)

Vygandas Šiukščius. Ar skaitysime Tarulį? (1999)

Agnė Jurčiukonytė. Keturvėjiška trauktinė: teatriškas Petro Tarulio eksperimentas (2003)

 

SALYS ŠEMERYS (1898–1981)

Salys Šemerys. Mirties mirtis (1924)

Salys Šemerys. Eilėraščiai iš rinkinio „Granata krūtinėj“ (1924)

Escecha. Apie naujus daiktus (naujojo meno apžvalga) (1924)

Salys Šemerys. Eilėraščiai iš rinkinio „Liepsnosvaidis širdims deginti“ (1926)

Salys Šemerys. Iš rankraščių. 12 įsakymų sau (1961)

Salys Šemerys. Iš rankraščių. Atsiminimai ir samprotavimai apie „4 vėjus“ (1964)

Salys Šemerys. Iš rankraščių. Autocharakteristika (1972)

A. G. Šitokios „poezijos“ turėtų būti konfiskuojamos (apie Salį Šemerį, 1924)

Juozas Tumas-Vaižgantas. Mūsų naujaautoriai (apie Salį Šemerį, 1924)

O. Pl. Puidienė. Naujoji kūryba su „Granata krūtinėj“ (1924)

V. Gelažis. Besiblaškančios buržuazinės inteligentijos poetas (1925)

Petras Panavas. Kartą vasarą tarp keturių vėjų (apie Salį Šemerį, 2009)

Salys Šemerys: įsimylėjęs savo miestą, jūrą ir gyvenimą (2013)

 

JUOZAS ŽLABYS-ŽENGĖ (1899–1992)

Juozas Žlabys-Žengė. Autobiografija (1928)

Juozas Žengė. Baltoji litanija (1928)

Juozas Žlabys-Žengė. Nervuota poema „Anykščių šilelis“ (1930)

Juozas Žengė. Kalbos imago (1934)

Juozas Žengė. Kaip „Keturi Vėjai“ užėmė radio stotį (1936)

Juozas Žengė. Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI. Autobiografija „My lady“ (1936)

Juozas Žengė. Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI. Poezija (1936)

Juozas Žengė. Kas buvo „Keturių vėjų“ padielnikai (1939)

Juozas Žengė. „Keturių vėjų“ kūrybos nagrinėjimai (1940)

Juozas Žlabys-Žengė. Apsakymai iš rinkinio „Gyvenimo novelės“ (1940)

Juozas Žlabys-Žengė. Eilėraščiai iš rinktinės „Pavasarių grmatikos“ (1992)

Christoph Zürcher. Juozo Žlabio-Žengės pavasario gramatika (1998)

Jurgita Bernotaitė. Maištautojo dalia. Juozo Žlabio-Žengės pėdomis (2003)

Aurelija Mikolaitytė. Žagarės strazdelis Juozas Žlabys-Žengė (2009)

 

PRANAS MORKŪNAS (1900–1941)

Pranas Morkūnas. Šaipėrantas (1930)

Pranas Morkūnas. Eilėraščiai iš rinkinio „Dainuoja degeneratas“ (1993)

Leonas Gudaitis. Keistuolio likimas (Pranas Morkūnas, 1993)

Dalia Striogaitė. Vizualioji (figūrinė) Prano Morkūno poezija (1998)

Kęstutis Raškauskas. Prano Morkūno biograma ir stilistikos metmenys (2014)

 

JUOZAS TYSLIAVA (1902–1961)

Juozas Tysliava. Eilėraščių rinkinys „Žaltvykslės“ (1922)

Juozas Tysliava. Eilėraščių rinkinys „Auksu lyta“ (1925)

Juozas Tysliava. Eilėraščių rinkinys „Poezija“ (1935)

Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI. Juozas Tysliava. Poezija (1936)

K. Linas [Kazys Boruta]. Tysliavos „Nemuno rankose” (1924)

Antanas Vaičiulaitis. In memoriam Juozui Tysliavai (1962)

Christoph Zürcher. Juozas Tysliava: žodinių vertybių meistras (1998)

Deimantė Juozilaitytė. Ypatingo nerimo poetas. Žmogus ir pasaulis Juozo Tysliavos kūryboje (2003)

 

LEONAS SKABEIKA (1904–1936)

Leonas Skabeika. Eilėraščių rinkinys „Po juodo angelo sparnais“ (1928)

Leonas Skabeika. Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI. Biografija (1936)

Leonas Skabeika. Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI. Poezija (1936)

Leonas Skabeika. Autobiografija (1964)

Leonas Skabeika. Eilėraščiai iš rinktinės „Vidurnakčių aikštėse“ (1964)

Vytautas Kubilius. XX amžiaus literatūra: Leonas Skabeika (1996)

 

TEOFILIS TILVYTIS (1904–1969)

Teofilis Tilvytis. Radio poema „3 grenadieriai“ (1926)

Teofilis Tilvytis. 7 veiksmų simbolinė opera „Chamizmas“ (1926)

Teofilis Tilvytis. Simfonija „Hamletas“ ir už demarkacijos... (1926)

Teofilis Tilvytis. Šienas iš gėlių (1926)

Teofilis Tilvytis. Eilėraščiai (Keturi vėjai Nr. 3, 1927)

Teofilis Tilvytis. Laiškas į vienuolyną (1928)

Teofilis Tilvytis. Poema „Išpardavimas dūšios“ (1928)

Teofilis Tilvytis. Parodijų rinkinys „13. Nuo Maironies iki manęs“ (1929)

Teofilis Tilvytis. Poema „Artojėliai“ (1930)

Teofilis Tilvytis. Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI. Autobiografija (1936)

Teofilis Tilvytis. Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI. Poezija(1936)

Teofilis Tilvytis. Ištrauka iš romano „Kelionė aplink stalą“ (1936)

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Keturi vėjai ir keturvėjininkai: Teofilis Tilvytis (1949)

Vytautas Kubilius. Avangardinės lyrikos kryžkelėse: Teofilis Tilvytis (1982)

Algimantas Stanaitis. Teofilis Tilvytis skirtingose epochose (foto, 2013)

 

KAZYS BORUTA (1905–1965)

Kazys Boruta. Eilėraščių rinkinys „A-lo!“ (1925)

Kazys Boruta. Poema „Artojų maištas“ (1927)

Kazys Boruta. Poema apie berną (1927)

Kazys Boruta. Apysakų rinkinys „Drumstas arimų vėjas“ (1928)

Kazys Boruta. Eilėraščių rinkinys „Duona kasdieninė“ (1934)

Kazys Boruta. Autobiografija (1936)

Kazys Boruta. Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI (1936)

Kazys Boruta. Ištrauka iš romano „Baltaragio malūnas arba kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte“ (1945)

Kazys Boruta. Fragmentai iš atsiminimų knygos „Gyvenimas drauge su draugu“ (1999)

Alvydas Surblys. Kazio Borutos „Namas Nr. 13“ (1928)

Jonas Radžvilas. Bernas literatūroj (1930)

Jonas Radžvilas. Duonos kasdieninės poetas (1934)

L. Miškinas. Kazys Boruta arba revoliucinis romantizmas (1953)

Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba (1980)

Antanas Gustaitis. Kaimynas prie Dovinės upės. Kazį Borutą prisimenant (1981)

Vytautas Kubilius. Avangardinės lyrikos kryžkelėse: Kazys Boruta (1982)

Vytautas Kubilius. Laisvės idėja Kazio Borutos kūryboje (1985)

Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba. „Kryžių Lietuva“ (1985)

Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba. Nelemtas būdas ir nerami širdis (1985)

Rimvydas Šilbajoris. Rūstybės šviesa Kazio Borutos poezijoje (1992)

Nerijus Brazauskas. Kazio Borutos „Namas Nr. 13“ kaip avangardistinio romano bandymas (2005)

Loreta Jakonytė. Poeto vaizdinys Kazio Borutos lyrikoje (2005)

Bronius Lazdynas. Tragiško likimo rašytojas (2005)

Dalia Striogaitė. Ar susitikome su Kaziu Boruta? (2005)

Mykolas Sluckis. Mėnuo su Kaziu Boruta (2005)

Viktorija Šeina. Ankstyvoji Kazio Borutos poezija: minorinis ir mažorinis urbanizmo variantai (2005)

Vygantas Šiukščius. Kazio Borutos lyrinis herojus (2005)