***
nebėra pasagos virš durų –
nejaukūs namai nelaimingi
skersvėjai klaikiai stūgaus
kai žaliuojantys
svogūnai stiklinėj
vieni atsimins kaip kvepia
vakarais šiuos namuos
kava idiotiškais sentimentais:
kurkim dekim židinį savo
tiktai jie žinos kaip
spindi pilkos žvaigždės
cemento tyloj
kai nėra pasagos virš durų
negražiai atlapotų seniai
Ribos: Studentų kūrybos almanachas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.
ODĖ BROLIUI TREČIAJAM
išverkta pieva
dangum nebetiki,
tik inertiškai meldžiasi
kam? tiems trims
pasiutusiems berniūkščiams,
kurių kiekvienas
nori būti broliu
Trečiuoju
o mėnuo garsiai aimanuoja baloj
kažkieno išverkta pieva,
besimeldžianti trečiajam,
ne tarp mūsų
Ribos: Studentų kūrybos almanachas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.
***
penėkis, būželi:
sudegė mūsų namai,
o kaminą vakar nugriovė –
raganos spruko
į krūmus,
iš kurių lauktai
bebenčiukas išlindo
ir pasikorė –
penėkis, būželi:
žemė kiaura
po aklu dangum
tavęs nežino
lūžusio sparno
kraujy baltam
tavo protėviai
tave paskandino
dėkok jiems už tai
ir penėkis, būželi,
išplautu nežinojimu
savo.
Ribos: Studentų kūrybos almanachas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.