jaunuju_kurybos_rinktine_keturi_1986jaunuju_kurybos_rinktine_keturi_1986       Vainis Aleksa gimė 1958 m. Čikagoje. Augintas ir auklėtas Čikagos Marquette Parke. Mokėsi Kristijono Donelaičio pradžios ir aukštesniojoj lituanistikos mokyklose ir Pedagoginiame lituanistikos institute. Priklausė lietuvių jaunimo organizacijoms, bendradarbiavo jų spaudoje. 1984 m. baigė Illinojaus universitetą Čikagoje, įsigydamas anglų literatūros magistro laipsnį. Po to išvyko į Vasario 16-tos lietuvių gimnaziją V. Vokietijoje, kur ėjo berniukų bendrabučio vedėjo pareigas ir dėstė anglų literatūros kursą. Poezija susidomėjo dar universitetiniais metais. Anglų kalba jo rašytieji eilėraščiai yra laimėję premijas periodiniuos universiteto leidiniuos. Lietuvių kalba sukurtieji eilėraščiai irgi yra laimėję „Ateities“ žurnalo konkursą. V. Aleksos kūryba įtraukta į 1986 m. išleistą jaunųjų poezijos rinkinį „Keturi“.

 

 

       ***

 

       durys užsidaro

       nebežinom ar mes ten ar čia

       kulkosvaidžiu tratėjimas vėl toli toli

       o saldaus sapno užuominos

       jau čia pat.

       visi galvoja

       pasidaryti pagalvę iš rasto rūbo ir laukti.

       diena leis gyventi

       naktis būti žmogum

       tie patys geležiniai kaulai staugs

       kiekvienam sapne

       dabar tave kankina

       dabar žiūriu tiesiai į akis

 

       KETURI: jaunųjų poezijos rinkinys. – Chicago (Ill.): Ateities literatūros fondas, 1986

 

 

 

       ***

       mama, kodėl tu amžina

       už ką tu taip ramiai kovoji

 

       KETURI: jaunųjų poezijos rinkinys. – Chicago (Ill.): Ateities literatūros fondas, 1986

 

 

 

       ***

 

       peržengęs plentą tarp nakties ir laukų

       renku brolius į puokštę,

       pasukęs kampu namon esu pataikytas

       varnos žvilgsnio,

       visi kurie mane stebi

       užima man kvapą,

       nuo visko kas mane liečia

       aš atgrumbu,

       viską ką aš nujaučiu

       randu įgyvendinta,

       net savo gyvenimą.

       pakilęs nuo kriauklės stoviu prieš

       nugriautą sieną,

       ryški aušra, aišku

       kokiom detalėm

       pasileidimas puošiasi

       ir vėl.

 

       KETURI: jaunųjų poezijos rinkinys. – Chicago (Ill.): Ateities literatūros fondas, 1986

 

 

 

       ***

       mano prieše, esi žiaurus.

       aš toks nebūdavau

 

       KETURI: jaunųjų poezijos rinkinys. – Chicago (Ill.): Ateities literatūros fondas, 1986

 

 

 

       ***

 

       turiste!

       jaučiuos tavo glėby!

       tu ten pasienyje drebėjai

       tu ieškojai mikrofonų

       tau draugai išjungė telefoną

       tu valgei su kolūkio pirmininku

       kuris atrodė kaip Brežnevas

       tu jauteis saugesnis miške

       tau parodė tėvo lovą

       ir išmokino dainą

       padėk savo skaidres

       atverk širdį

       ir žodelius

       savaime ten susirinkusiuos

       išberk:

 

       KETURI: jaunųjų poezijos rinkinys. – Chicago (Ill.): Ateities literatūros fondas, 1986

 

 

 

       ***

 

       toli už ribų

       apie šulinį renkasi dalgiai,

       duona, sūris, degtinė

       ir jų žmonės. tėvo pamotės bučkis

       atgaivina nors lūpas,

       pusseserės prašo,

       kad daugiau nereikalaučiau.

       skaistyklos vanduo,

       koks bebūtų skanus, džiovina

       ir vėjelis, kiek begaivintų,

       galanda dalgius.

       sukamės atgal link miesto

       naktis prabėga kaip vėjas pro šakas

       ir tik palieka tamsų plyšį

       pro kurį ne savo rūbuos žengiu:

 

       KETURI: jaunųjų poezijos rinkinys. – Chicago (Ill.): Ateities literatūros fondas, 1986

 

 

 

       ***

 

       vargas vargas vargas.

       iš lovos išriedu

       į sūnus pažiūrėt.

       vienas poetas vienas angelas.

       tėvo dvasia iš Sibiro

       juos bemiegančius varto,

       kad užuostu miestą

       kuriame naktis kvepia miškais.

       yra darbo, yra duonos,

       yra butas, ir dar lieka laiko

       švelniai pribudint sūnus.

       vienas kaip ąžuolas

       kitas lyg beržas atsistoja.

       vos yra butas, vos yra duonos,

       ir darbo nėra

       niekur tik čia pat

       išpainiot išdraskytą širdį ir

       klajot klajot klajot:

 

       KETURI: jaunųjų poezijos rinkinys. – Chicago (Ill.): Ateities literatūros fondas, 1986

 

 

 

       ***

 

       dengiam stalą nepažįstamam svečiui

       mezgam megztukus

       siunčiam sūnus su įrankiais pėsčiom

       į miestą.

       ne visur užsikabina meilės kablys,

       ne visi pajėgtų sunkesniam negu smurtui

       pasiruošti.

       reikėjo plytą po plytos atstatyt

       ir teta sako, kad tai buvo laikai,

       nors gatvių vardai keitėsi.

       vergai įsigijo miestą,

       bent savo gyvenimui.

       ji pasiliko neliečiama,

       pačioj aikštėj drįso saulėj

       užsnūsti. nejaugi

       sapnuojam tuos pačius sapnus

       per amžius,

       nejaugi tautai lemta išlikti

       bet kokia kaina, ar ji nori ar ne.

       kai susitinkam

       požeminio miesto sluoksniuose,

       ne aš šnabždu

       tuos žodžius

       kurie pilasi iš burnos:

 

       KETURI: jaunųjų poezijos rinkinys. – Chicago (Ill.): Ateities literatūros fondas, 1986

 

 

 

       ***

 

       ši diena yra laimingiausia mano gyvenime.

                      truputį sudrebėjus nuo saulės

               jaučiu, kad nyksta žodžiai

       kalbos kuri mokino kaip apsieiti, prisitaikyt, kalbėt.

       šios žiemos pabaigoj

                                           švelnūs, vos suprantami žodžiai

                                                                   mane veda

                                                           nuo žiemos

                                                              iki žiemos

                                                           į tą kuri nesuka

                                                              didžiųjų ratų

                                                            bet glūdi šalia vasaros

                                                              visą laiką šalia pirmo šilto

                                                                               kvapo manyje.

 

       KETURI: jaunųjų poezijos rinkinys. – Chicago (Ill.): Ateities literatūros fondas, 1986

 

 

 

       ***

 

       čiūčia liūlia mažučiuką

               kas gi tave bepasups

       saulė leidžiasi raudonai

               išeina tėvai skubiai

                       čiūčia liūlia mažučiuką

               kas gi tave bepasups

               išeina tėvai skubiai,

                       neša maldą paslapčia,

                       kaip danguje

                       taip ir žemėje

                sunkiausias inkaras

                                                   meilė

                                            visą išorę pritvirtina

                jei čekistas laužo pirštus

                tai laužys amžinai

                       bet laimingiausią dieną

                              ir tau teks pergyvent

                       ramiai blaiviai

                   tu pasakosi

                paslaptingo kūno nuplovimą

                        ir užklojimą

                               baltai

 

                        liūlia knygnešėle

                        duonos davėjėle

 

       KETURI: jaunųjų poezijos rinkinys. – Chicago (Ill.): Ateities literatūros fondas, 1986